Šiaulėnų Šv. Onos bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°40′28″š. pl. 23°24′02″r. ilg. / 55.674524°š. pl. 23.400561°r. ilg. / 55.674524; 23.400561

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Šiaulėnų Šv. Onos bažnyčia
SiaulenaiNr1.jpg
Vyskupija Šiaulių
Dekanatas Radviliškio
Savivaldybė Radviliškio rajonas
Gyvenvietė Šiaulėnai
Adresas Dvaro g. 4
Statybinė medžiaga akmenų ir plytų mūras
Pastatyta 1857 m.
Stilius romantizmas ir neogotika

Šiaulėnų Šv. Onos bažnyčia stovi Šiaulėnų miestelyje, Šušvės kairiajame krante. Turi romaninės ir gotikinės architektūros bruožų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąją bažnyčią 15141518 m. pastatė Mikalojus Butrimavičius ir Barbora Butrimavičienė ir skyrė jai turto. Šiaulėnuose gyveno 3 vikarai. Juos išlaikė klebonas. 15511612 m. bažnyčia priklausė evangelikams reformatams. Susenus bažnyčiai, nauja statyta 1731 m. Jai 1820 m. priklausė Mantviliškių kaimas. Klebonas Augustinas Kybartas 1841 m. (pirmasis Žemaitijoje) pradėjo skelbti blaivybės idėją. Mirdamas jis bažnyčiai paliko 50 valakų žemės; parapijai priklausė Polekėlės (Daujotavo) filija. Marijona Šemetienė 1765 m. įsteigė altariją ir aprūpino ją beneficija. Nuo 1805 m. veikė parapinė mokykla.

Juozapas Šemeta kapinėse 1850 m. pastatė mūrinę koplyčią. Jonas Šemeta 1857 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią pagal architekto Fulgento Rimgailos projektą. Tik 1880 m. ją konsekravo vyskupas Aleksandras Beresnevičius. Šiaulėnuose 19371942 m. vikaravo kunigas Rapolas Krasauskas. Jis surinko ir paskelbė daug istorinių žinių apie Lietuvos bažnyčias. 1938 m. bažnyčios vidus išdažytas, įrengti marmuriniai altoriai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia turi romaninės ir gotikinės architektūros bruožų, stačiakampio plano, dvibokštė. Vidus 3 navų, skliautuotas. Šventorių juosia metalinė ažūrinė tvora.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]