Marcelinas Šikšnys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Marcelinas Šikšnys
ŠikšnysMarcelinas.jpg
Gimė 1874 m. gegužės 14 d.
Rusija Notiniškiai, Šiaulėnų valsčius, Rusijos imperija
Mirė 1970 m. rugpjūčio 15 d. (96 metai)
Lietuva Vilnius
Veikla Lietuvos pedagogas, dramaturgas, poetas, visuomenės veikėjas
Alma mater Maskvos universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka Marcelinas ŠikšnysVikiteka
Pedagogų posėdis mokytojų seminarijoje (kalba Juozas Kairiūkštis, jam iš dešinės sėdi kunigas Kristupas Čibiras, nežinomos moterys, Marcelinas Šikšnys, Viktoras Biržiška, Bronius Untulis, nežinomi moteris ir vyras, Vytautas Kairiūkštis. (Vilnius, 1921 metais)

Marcelinas Šikšnys-Šiaulėniškis (1874 m. gegužės 14 d. Notiniškiuose, Šiaulėnų valsčius, Rusijos imperija – 1970 m. rugpjūčio 15 d. Vilniuje) – pedagogas, dramaturgas, poetas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1893 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1898 m. Maskvos universitete baigė Fizikos-matematikos fakultetą. Po to metus tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, gavo praporščiko laipsnį.

Nuo 1899 m. dėstė matematiką Rygos realinėje mokykloje, o šventadieniais, surinkęs mokinius į Aleksandro gimnazijos suteiktą butą, mokė juos lietuvių kalbos. Pirmojo pasaulinio karo metais Voronežo lietuvių gimnazijoje, nuo 1918 m. – Vilniaus gimnazijos direktoriaus pavaduotojas. [1] Didžiausios pagarbos ir dėkingumo nusipelnė jo darbas lietuvių Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje Lenkijos okupuotame Vilniuje. Jo vadovaujama gimnazija buvo šviesos ir kultūros židinys daugeliui Vilniaus krašto valstiečių vaikų.

Parašė keletą algebros ir geometrijos vadovėlių, iš kurių iki Antrojo pasaulinio karo buvo mokamasi visose Lietuvos mokyklose. Jaunystėje daug jėgų ir laiko skyrė grožinei kūrybai, rašė eilėraščius ir siuntinėjo juos į draudžiamąją spaudą – „Varpą“ ir „Ūkininką“. Didžiausią pėdsaką lietuvių literatūroje, istorijoje, taip pat ir kultūroje paliko jo dramos, ypač „Pilėnų kunigaikštis“, ilgą laiką vaidintas Lietuvos teatrų scenose.

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rasa Paulavičienė. Marcelinas Šikšnys. Vilnius: Mokslas, 1992.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]