Jonas Buračas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Buračas (1898 m. liepos 8 d. Sidariai, Šiaulėnų valsčius1977 m. sausio 15 d. Kaunas) – Lietuvos tapytojas.

Jono Buračo autoportretas

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brolis Balys Buračas, sūnūs Antanas ir Marijus Buračai. 1927 m. baigė Kauno meno mokyklą. 19291930 m. tobulinosi Paryžiuje, Berlyne, Rygoje. 19451947 m. dėstė Kauno dailės mokykloje, 19461951 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1936 m. dalyvavo Lietuvos ir užsienio dailės parodose. Nutapė realistinių aliejinės tapybos ir akvarelės kūrinių, vaizduojančių gamtą, architektūros paminklus, miestelius (ciklai „Etnografiniai paminklai“ 19251970 m., „Baltijos pajūris“ 19261943 m., „Miestelių ir jų apylinkių vaizdai“ 19261975 m., „Senoji ir nūdienė architektūra“ 19271976 m., „Lietuvos piliakalniai ir pilys“ 19301937 m., „Čia bus Kauno jūra“ 19541976 m.), autoportretų (19251973 m.), portretų (Vydūnas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, , abu 1928 m.; Antanas Smetona, 1934 m., Mikas Petrauskas, 1937 m., Petras Rimša, 1955 m.). Tarp ankstyvesnių tapybos po studijų Paryžiuje darbų yra ir impresionistinių paveikslų. Sukūrė linoraižinių (Lietuvos kultūros veikėjų portretų ciklas, 3-4 dešimtmetyje)[1] Kūrė ir tobulino Lietuvos valstybės apdovanojimus, taip pat Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras IndriulaitisJonas Buračas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 622 psl., pašto ženklų.
  • Simona Makselienė. Jonas Buračas. Albumas. Vilnius, 2010.
  • Allgemeines Lexicon der bildender Kunstler des XX Jahrhunderts Bd. 5, Leipzig, 1961, S. 351.
  • Simona Makselienė. Jonas Buračas.- Lithuanian Heritage / Supplement to Draugas News, Mar/Apr 2015, Vol 3 (S2), p.7-12, all covers.
  • Художники народов СССР. Biobibliografičeskij spravočnik, T. II, Москва, 1972, c. 113.
  • Lietuvos tapyba. P. Gudynas. Vilnius, 1976.