Pereiti prie turinio

Skėmiai

Koordinatės: 55°33′58″š. pl. 23°45′47″r. ilg. / 55.566°š. pl. 23.763°r. ilg. / 55.566; 23.763 (Skėmiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skėmiai
{{#if:280
Prie kryžkelės į Pociūnėlius
Skėmiai
Skėmiai
55°33′58″š. pl. 23°45′47″r. ilg. / 55.566°š. pl. 23.763°r. ilg. / 55.566; 23.763 (Skėmiai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Radviliškio rajono savivaldybės vėliava Radviliškio rajono savivaldybė
Seniūnija Skėmių seniūnija
Gyventojai (2021) 352
Vietovardžio kirčiavimas [1]
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Skė́miai
Kilmininkas: Skė́mių
Naudininkas: Skė́miams
Galininkas: Skė́mius
Įnagininkas: Skė́miais
Vietininkas: Skė́miuose
Vikiteka Skėmiai

Skėmiai – kaimas Radviliškio rajono savivaldybėje, prie geležinkelio (ruožo KėdainiaiRadviliškis pusiaukelėje) ir kelių  144  JonavaKėdainiaiŠeduva  ir  3004  KrekenavaSkėmiaiGrinkiškis . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Baisogalos mokyklos skyrius, biblioteka, paštas (LT-82028). Pro kaimą teka Dotnuvėlė.

Sodybos
Koplytėlė prie pagrindinio kelio
Buvusi mokykla Skėmiuose

Vienas seniausių Baisogalos parapijos kaimų. Minimas XVI a. pabaigoje, vedė ginčus su Liaudos bajorais dėl žemės ribų. Buvo karališkasis kaimas, mokėjo činšą tiesiai iždui. XIX a. pradžioje Skėmiai buvo didžiausia parapijos gyvenvietė, dydžiu lenkė Baisogalos ir Pociūnėlių miestelius. 1821 m. inventoriuje Skėmiuose surašytos 36 sodybos ir 282 gyventojai, 1855 m. kaimas valdė 372,1 kvadratinę dešimtinę ariamos žemės. 1843 m. įkūrus Kauno guberniją, tapo Šiaulių apskrities Skėmių valsčiaus centru (XX a. pradžioje valsčiaus centras perkeltas į Baisogalą).[2] 1871 m. per kaimą nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis, veikė Skėmių stotelė. 1909 m. kaimas degė, po gaisro paspartėjo kėlimasis į vienkiemius. 1914 m. Skėmiuose įvyko pirmas saviveiklininkų vaidinimas. 1923 m. kaime buvo 90 ūkių.[3]

Sovietmečiu buvo apylinkės centras ir Skėmių kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė ryšių skyrius, felčerių ir akušerių punktas, nepilnoji vidurinė mokykla (nuo 1867 m. pradinė), kultūros namai, biblioteka (nuo 1948 m.).[4] 2007 m. Skėmiuose buvo 201 sodyba.[3]

Kaime stovėjo koplyčia, minima nuo 1782 m. Buvo medinė, dengta skiedromis. Joje laikytos pamaldos. Koplyčią mena jos vietoje pastatytas mūrinis koplytstulpis.[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. Skėmių valsčiaus centras Šiaulių apskritis
19501962 m. Skėmių apylinkė Šeduvos rajonas
19621995 m. Radviliškio rajonas
1995 Skėmių seniūnijos centras Radviliškio rajono savivaldybė
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9] 1987 m.[4]
645 519 405 357 483 550
1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13] - -
535 544 456 352 - -
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Vladas Žukas, Valsčius lietuvių periodikoje 1884–1919 metais. Monografija „Lietuvos valsčiai. Baisogala”. Vilnius: „Versmė”, 2014 m., p. 150. Nuoroda tikrinta 2025-09-17.
  3. 3,0 3,1 3,2 Vytautas Damaševičius, Kaimas prie plento. Monografija „Lietuvos valsčiai. Baisogala”. Vilnius: „Versmė”, 2014 m., p. 938, 940. Nuoroda tikrinta 2025-09-17.
  4. 4,0 4,1 Skėmiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 22
  5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. SkėmiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 217 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

BAISOGALA – 8 km
GRINKIŠKIS – 9 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
POCIŪNĖLIAI – 7 km
GUDŽIŪNAI – 6 km