XV amžiaus 8-asis dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XV amžiaus aštuntasis dešimtmetis prasidėjo 1471 metais ir baigėsi 1480 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XIV amžiusXV amžiusXVI amžius

Dešimtmečiai: 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as - 8-as - 9-as 10-as 1-as 2-as 3-as

Metai: 1471 1472 1473 1474 1475 1476 1477 1478 1479 1480

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

1471[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 13 d. Baltramiejus Svirenkavičius - Žemaičių vyskupas (iki 1482 m.). Mėgo muziką, buvo laikomas svetingu valdytoju. Jis buvo garsus išlaikomu orkestru ir choru.
  • Kijevo kunigaikštystė paversta LDK vaivadija. Pirmuoju vaivada paskirtas Martynas Goštautas. Karalius Kazimieras Jogailaitis neleido kunigaikščiams Olelkaičiams, didžiojo kunigaikščio Algirdo palikuonims, valdyti Kijevo sosto.
  • Gegužės 27 d. Vladislovas II, Lenkijos karaliaus ir Ldk Kazimiero sūnus - Čekijos karalius (iki 1516 m.).
  • Liepos 13 d. Maskvos dk Ivano III pasiusta kariuomenę žiauriai sutriuškino Naugardo kariuomenė prie Šelonės upės. Lenkijos karalius ir Ldk Kazimieras Jogailaitis jokios pagalbos naugardiečiams neatsiuntė. Naugardas atsisakė ryšių su LDK.
  • Kovose dėl Čekijos ir Vengrijos sostų Ldk ir Lenkijos karaliui Kazimierui teko kovoti prieš popiežiaus remiamą Vengrijos karalių Motiejų Korviną. Jo sūnus trylikametis karalaitis Kazimieras rugsėjo 20 d. Krokuvoje, kaip Vengrijos sosto įpėdinis, paskelbė karą ir su 12 tūkst. kariuomene, vadovaujama Petro Dunino, įsiveržė į Vengriją ir su sąmokslininkų pagalba bandė jėga nuversti Motiejų Korviną bei užimti Vengrijos sostą. Žygis baigėsi nesėkme.

1472[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prūsijoje pasirodė sifilis. Tuo buvo kalti čia į vieną, čia į kitą pusę traukiantys gausūs avantiūristai ir kareiviai.
  • Italas Pilypas Kalimachas pabėgo iš Italijos dėl sąmokslo prieš popiežių Paulių II, įsikūrė Krokuvoje ir tapo karaliaus Kazimiero sūnų mokytoju.
  • Karalius Kazimieras Jogailaitis sudarė sąjungą su Didžiosios Ordos chanu Achmatų prieš MDK.
  • Krymo chanas Mengli-Girėjus išdavė karaliui Kazimierui įsaką (jarlyk) didžiąjam valdymui: „perleido“ valdyti pietines Rusų žemes ir atsisakė reikalauti iš jų duoklių.
  • Liepos mėn. Achmatas nesėkmingai puolė Maskvą. Prie Okos turėjo prisijungti Kazimiero kariuomenė, kuri neatvyko, kadangi Kazimieras Jogailaitis buvo įsitraukęs į kovą dėl Vengrijos sosto.
  • Klaipėdos pilis buvo lietuvių apgulta ir paimta.

1473[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Gegužės mėn. Vilniuje vyko LDK Seimas.
  • Pradėjo veikti pirmoji parapinė mokykla Kaune. Mokiniai buvo vadinami „žakais“ arba „žekais“.
  • Ldk ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis su šeima slėpėsi Birštono pilyje nuo šalyje siautėjusios maro epidemijos.
  • Tikslinama Lietuvos valstybės siena su Livonija, nuo Baltijos jūros iki Polocko.
  • Prasidėjo javų, daugiausiai rugių, eksportas iš Lietuvos per Gdanską ir Prūsijos uostus.
  • Pirkliai iš LDK Nemunu į Gdanską išplukdė apie 800 šimtinių medžio ruošinių, 20 medžio kamienų laivų stiebams, daugiau kaip 650 tonų pelenų ir kitų produktų. Nemunu iš Gdansko buvo įvežta daugiau nei 3 600 tonų druskos, apie 10 tonų silkės ir daugiau nei 30 rietimų audinių.

1474[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Metų pr. Voluinės Naugarde mirė Kijevo, Galicijos ir visos Rusios metropolitas nuo 1458 m. Grigorijus II Bulgarinas.
  • Kijevo vaivada Martynas Goštautas kariavo su Krymo totoriais.
  • Ldk etmonas Jonas Chodkevičius su daugiau kaip 10 000 armija talkino Ldk ir Lenkijos karaliui Kazimierui per karus su vengrais, nors Lietuvos Ponų taryba šiems karams nepritarė.
  • Spalio 12 d. Ldk etmonas Jonas Chodkevičius vadovavo LDK kariuomenei mūšyje prie Vroclavo prieš Vengrijos karalių Motiejų Korviną.

1475[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo 12 d. Kijevo, Galicijos ir visos Rusios metropolitas Misailas parašė laišką popiežiui Sikstui. Į laišką popiežius atsakė bulė, kurioje pripažino ir sulygino rytų ir vakarų liturginės apeigas.
  • Totoriai pradėjo aktyviai dalyvauti turkų Osmanų imperijos žygiuose į LDK valdomas pietines žemes, nusiaubė Kijevą, Lucką, Brestą, Podolę, pasiekė net Naugarduką ir Nesvyžių, pavojingai priartėjo prie Vilniaus. Juodosios jūros pakrantės sritys atsidūrė Osmanų imperijos valdžioje.
  • Klaipėdos miestui suteikta Kulmo teisė.
  • Vilniuje vyko LDK Seimas.
  • Ldk ir Lenkijos karaliaus Kazimieras Jogailaitis įtraukė savo sūnų Kazimierą į valstybės valdymą, paskirdamas jį Vilniaus vietininku.
  • Lapkričio 14 Jadvyga Jogailaitė - Ldk ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės duktė, ištekėjo už Bavarijos kunug. Georgo Turtingo iš Wittelsbachu giminės. Vestuvės Landshute įėjo į viduramžių istoriją kaip pačios prašmatniausios.

1476[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • LDK karinis veikėjas Jonas Chodkevičius laiškuose popiežiui Sikstui IV siūlė sujungti LDK Stačiatikių ir Katalikų bažnyčias.
  • Vilniuje mirė Mykolas Kęsgaila – bajoras, valstybės ir karinis veikėjas, Lietuvos did. kancleris 1444-1476 m., Vilniaus vaivada (g.~1405 m.). Apie tris dešimtmečius kartu su broliu Jonu Kęsgaila vadovavo LDK politikai. Vilniaus katedroje įrengė Kęsgailų koplyčią.

1477[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ivanas III surengė žygį prieš Didįjį Novgorodą, kurio penkios provincijos užėmė daug didesnę už Maskvos teritoriją.
  • Pavasarį Venecijos pasiuntinys Ambrozijus Kontarinis (Ambrosio Contarini) lankėsi Trakuose, po priėmimo pas Ldk Kazimierą Jogailaitį, ataskaitoje Venecijos dožui rašė, kad šis dvaras "beveik kaip mes gerai gamina ir daug valgo".
  • Vilniuje mirė Radvila AstikaitisLDK didikas, vienas įtakingiausių valstybės veikėjų (g. 1384 m. Kernavėje). Kilęs iš Ldk Gedimino giminės, Kristino Astiko sūnus, Radvilų giminės pradininkas. 1452 m. pretendavo į Ldk sostą. Nuo 1466 m. Trakų vaivada.
  • Rugpjūčio mėn. Ldk ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis su sūnumis bei karaliene dalyvavo Trakų vaivados Radvilos Astikaičio laidotuvėse.

1478[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovą Breste vyko LDK Seimas.
  • Mdk Ivanas III surengė antrą žygį prieš Didįjį Novgorodą, kuris buvo skirtas numalšinti maištui, ir paskui prasidėjo masinės egzekucijos bei trėmimai. To paties likimo susilaukė ir Pskovas bei Viatka.
  • Maskvos dk pradėjo reikalauti, kad Lietuva atiduotų Polocką, Vitebską, Smolenską ir kitas rusų žemes.

1479[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ldk ir Lenkijos karaliaus Kazimieras Jogailaitis, kovodamas dėl Prūsijos ir Čekijos sosto, labai apleido Lietuvos reikalus. Tai kėlė nepasitenkinimą ir galiausiai LDK kilo maištas. Kazimierui teko skubiai vykti į Lietuvą ir atkurti joje tvarką.
  • Ldk ir Lenkijos karaliaus Kazimieras Jogailaitis išvyko į LDK, palikdamas savo sūnų karalaitį Kazimierą karaliaus vietininku Lenkijoje iki 1483 m. Tuo metu tėvas pabandė jį apvesdinti su Vokietijos imperatoriaus Fridricho II dukterimi, tačiau Kazimieras atsisakė.
  • Spalio 12 d. Ldk ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis Naujajamė Korčinė patvirtino privilegija Vokiečių ordino didžiajam magistrui Martynui Truchsesui.

1480[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Maskvos dk Ivanas III ir Krymo chanas Menglis I Girėjus sudarė sąjungą prieš LDK.
  • Rusija galutinai nusikrato mongolų jungo.
  • Gegužės 19 d. Krokuvoje mirė Janas Dlugošas – lenkų kronikininkas, istorikas ir diplomatas. Daug rašė apie Lietuvą, apibūdino senąją lietuvių religiją.
  • Rudenį Aukso Ordos chanas Achmedas, norėdamas priversti Maskvą mokėti duoklę, surengė trečiąją ekspediciją. Jis tikėjosi Lenkijos ir LDK pagalbos, tačiau jos nesulaukė, nes Krymo chanas Menglis I Girejus įvykdė plėšikišką žygį į lietuvišką Podolę.
  • Kijeve mirė Kijevo, Galicijos ir visos Rusios metropolitas nuo 1475 m. Misailas (ukr. Мисаїл (Пструч).