Jan van Eyck

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vyras su raudonu Turbanu (tikėtina, kad autoportretas), Londono nacionalinė galerija

Janas van Eikas (Jan van Eyck, g. apie 1390 m. Maaseik – m. 1441 m. Briugėje) – olandų tapytojas.

Van Eikas siejamas su grafo Vilhelmo Olando dvaru, nes 1422 m. dirbo Hagoje mirusiam grafo broliui uzurpatoriui. Gali būti, kad jis iliuminavo ir Valandų knygą, kuri paskui buvo padalyta ir užbaigta kelių žmonių (dalis šios knygos – „Turino valandos“ – sudegė per 1911 m. gaisrą, sunaikinusį Turino karališkąją biblioteką).

Veiklos pradžia[taisyti | redaguoti kodą]

1425 m. Janas van Eikas pradėjo dirbti Burgundijos kunigaikščio Pilypo Gerojo dvare. Jis buvo ne tik dvaro dailininkas, bet ir kunigaikščio patikėtinis, siųstas į keletą tarnybinių kelionių (siejamų su įvairiomis vedybų derybomis Ispanijoje ir Portugalijoje).

Iki 1429 m. dailininkas gyveno Lilyje, paskui Briugėje, kur nusipirko namą. Van Eikas mirė 1441 m. Briugėje.

Darbai[taisyti | redaguoti kodą]

Gento altorius[taisyti | redaguoti kodą]

Arnolfinių portretas

Gento altorius – didelis ir sudėtingas poliptikas (visiškai išskleistas – veik šešiolikos pėdų ilgių ir dvylikos aukščio, o sąvaras sulanksčius – aštuonių ir dvylikos pėdų). Būdingos sudėtinių dalių skirtybės. Pagal Viduramžių tradiciją toks komponavimas buvo pateisinamas (centrinė Deezės dalis dedama viršuje, o Rojaus scenos – apačioje).

Kai altorius suskleistas, matyti išorinėje dalyje pavaizduotas „Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai“, po juo – donaturių ir jų šventųjų globėjų portretai. Pačiame viršuje – keturios nedidelės sibilių ir pranašų figūros su tekstais ant vilnijančių kaspinų. Altoriui būdingas skirtingas įvairių figūrų mastelis: trijuose išorinių sąvarų sluoksniuose jis pasikeičia ne mažiau kaip keturis kartus, tokie pat neatitikimai pastebimi ir vidinio paveikslo viršūnėje bei apatinėje dalyje.

Arnolfinių portretas[taisyti | redaguoti kodą]

„Arnolfinių portretas“ yra vienas garsiausių Nyderlandų ankstyvojo meno pavyzdžių. Italų pirklys pavaizduotas iškilmingiausią priesaikos akimirką (tai patvirtina virš jo galvos uždegta žvakė, simbolizuojanti Dievo akivaizdą, prie jaunosios žmonos kojų stovintis šunelis – ištikimybės šeimai simbolis, ir poros užnugaryje matomas vestuvių guolis). Greta ant galinės kambario sienos kabančio veidrodžio, kur atsispindi visa scena, dailininkas pasirašė kūrinį ir patvirtino savo dalyvavimą šioje ceremonijoje: Johannes de Eyck fuit hic 1434.

Žymiausi kūriniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Pasaulio meno šedevras – Gento altorius „Nusilenkimas avinėliui“ (1432; Gento miesto Šv. Bavo bažnyčia).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Jan van Eyck – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka