Martynas V

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Martynas V
lot. Martinus V
206-asis Popiežius
Pisanello, copia da Ritratto di Martino V (Galleria Colonna).jpg
Gimimo vardas: it. Oddo di Colonna
Gimė: 1368 m.
Genazzano, Italija
Mirė: 1431 m. vasario 20 d.
Palaidotas: Laterano Šv. Jono bazilika, Roma
Tautybė: italas
C o a Martino V.svg
206-asis Popiežius
Išrinktas: 1417 m. lapkričio 11 d.
Baigė: 1431 m. vasario 20 d.
Pirmtakas: Grigalius XII
Įpėdinis: Eugenijus IV
Commons-logo.svg Vikiteka: Martynas VVikiteka

Martynas V (lot. Martinus V, tikroji pavardė Oddo di Colonna, 1368 m. Genazzano vietovėje, šalia Romos – 1431 m. vasario 20 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1417 m. lapkričio 11 d. iki mirties.[1]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė kilmingoje šeimoje. Studijavo teisę Perudžos universitete. Dirbo Romos kurijoje. Popiežius Urbonas VI jį paskyrė apaštališkuoju protonotaru, o popiežius Inocentas VII – 1405 m. kardinolu. Dalyvavo 1409 m. surengtame Pizos susirinkime, kuriame palaikė antipopiežių Aleksandro V ir Jono XXIII rinkimus. Kitame – Konstanco susirinkime 1417 m. lapkričio 11 d. vienbalsiai buvo išrinktas naujuoju ir vieninteliu teisėtu popiežiumi bei išvyko į Italiją.

Popiežiaus vardas[taisyti | redaguoti kodą]

Išrinkus O. di Colonna naujuoju popiežiumi, jis pasirinko Martyno vardą. Tačiau iki šio išrinkimo laikyta, kad Martyno vardą jau turėjo popiežiai Martynas II ir Martynas III, nors jų tikrieji vardai buvo Marinas I ir Marinas II. Siekiant išvengti tolimesnės painiavos, popiežiams Martynui IV ir Martynui V palikta esama numeracija, nors faktiškai jie yra, atitinkamai, Martynas II ir Martynas III.

Pontifikatas[taisyti | redaguoti kodą]

1420 m. kovo 1 d. paskelbė bulę, kuria buvo pradėtos kovos su husitais Bohemijoje. Tik 1420 m. lapkritį grįžo į Romą, kurią iki tol kontroliavo italų kondotjeras Braccio da Montone. Įgyvendino Konstanco susirinkimo nutarimus, kuriais buvo schizmos metu priimti dekretai dėl bažnyčių privilegijų, reformavo popiežiaus kurijos darbą, sustiprino Popiežiaus valsybę ir visos Bažnyčios įtaką, pradėjo derybas dėl unijos su Konstantinopolio patriarchu. Taip pat uždraudė žydų pogromus, skyrė daug dėmesio Romos pastatų ir tiltų atstatymui. 1418 m. tarpininkavo Lietuvos didžiosios kunigaikštytės ir Lenkijos paliauboms su Vokiečių ordinu. 1421 m. patvirtino Medininkų vyskupiją, parašė laiškų Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, ragindamas nutraukti ryšius su husitais.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algirdas Jurevičius. Martynas V (Martinus V). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 352 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]





Romos katalikų bažnyčios titulai
Pirmtakas
Popiežius
Grigalius XII
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Martynas V

1417-1431
Įpėdinis
Popiežius
Eugenijus IV