Piza

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Piza
it. Pisa
   Bandiera repubblica di Pisa.png   
Pisa-vista02.jpg
Miesto panorama

Piza
43°43′00″N 10°24′00″E / 43.716667°N 10.4°E / 43.716667; 10.4 (Piza)Koordinatės: 43°43′00″N 10°24′00″E / 43.716667°N 10.4°E / 43.716667; 10.4 (Piza)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Toskana Toskana
Provincija: Pizos provincija
Gyventojų (2010): 87 689
Plotas: 185,2 km²
Tankumas (2010): 473 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: PizaVikiteka
Kirčiavimas: Pizà
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 395

Piza – miestas Toskanoje, centrinėje Italijoje, dešinėje pusėje prie Arno upės žiočių į Ligūrijos jūrą. Pizos provincijos sostinė. Piza įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.

Svyrantis Pizos bokštas

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Pizos respublika.

Seniau čia buvo etruskų gyvenvietė, 180 m. pr. m. e. tapusi Romos kolonija, kur baigėsi Via Aurelia, kelias einantis iš Romos. Ansktyvaisiai viduramžiais miestą valdė langobardai ir frankai. XI a. Piza prisijungė Korsikos ir Sardinijos salas, buvo valdoma konsolų. XII a. išsikovojo miesto – komunos teises, tapo savarbiausiu Italijos miestu – respublika.

Viduramžių pradžioje Piza turėjo labai stiprų laivyną. XII a. prekybos ryšiai su Ispanija ir Šiaurės Afrika atnešė didelę komercinę naudą ir sudarė sąlygas mokslo ir kultūros perversmui, kurį iki šiol atspindi nuostabūs Pizos pastatai, ypač Duomo, krikštykla ir kampanilė (Svyrantis bokštas).

1284 m., po pralaimėjimo Genujos respublikai, prasidėjo Pizos nuosmukis, kurį dar pagreitino uosto uždumblėjimas. 1406 m. miestas pralaimėjo florentiečiams, tačiau rimčiausią krizę išgyveno 1944 m., kai buvo subombarduotas sąjungininkų. 1860 m. Toskana, drauge su Piza, tapo Italijos valstybės dalimi.

Svyrantis bokštas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Pizos bokštas.

Svyrantis bokštas (it. Torre Pendente) pradėtas statyti 1173 m. ant smėlingo, dumblėto podirvio. Dar nebaigus mūryti 3 aukšto, 1274 m. jis ėmė svirti. Nors pamatai buvo negilūs, statybos vyko toliau ir buvo užbaigtos 1350 m.

Akivaizdus bokšto nepaklusimas sunkio dėsniams visais laikais viliojo lankytojus. Tarp jų buvo ir Pizos mokslininkas Galilėjas Galilėjus, lipdavęs į bokštą daryti savo garsiųjų eksperimentų krintančių kūnų greičiui tirti.

Dar visai neseniai bokšto pasvirimo kampas nuo vertikalės buvo nukrypęs daugiau nei 5 metrus.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]