XV amžiaus 7-asis dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

XV amžiaus septintasis dešimtmetis prasidėjo 1461 metais ir baigėsi 1470 metais

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XIV amžiusXV amžiusXVI amžius

Dešimtmečiai: 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as - 7-as - 8-as 9-as 10-as 1-as 2-as

Metai: 1461 1462 1463 1464 1465 1466 1467 1468 1469 1470

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Stabilizavosi Europos demografinė padėtis.
  • Paryžiaus gyventojų skaičius paiekė 150 000.

1461[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Beveik visą žiemą buvo važinėjama per jūrą, net iš Vokietijos į Islandiją ir Arkadų salas (Nicol Mareschaleusini. Annales Herul. Apud. Westphal. – T. I. – P. 261).
  • Krymo chanas Chadži-Girėjus išdavė karaliui Kazimierui įsaką (jarlyk) didžiajam valdymui: „perleido“ valdyti pietines Rusų žemes ir atsisakė reikalauti iš jų duoklių.
  • Balandį Vilniuje vyko LDK Seimas.
  • Vilniuje, įsteigiant stačiatikių katedrą, Kijevo ir Galicijos ir visos Rusijos metropolitų titulas perėjo pas Lietuvos-Kijevo metropolitus.
  • Stačiatikių opozicija reikalavo, kad karalius Kazimieras Jogailaitis paskirtu Simoną Olelkaitį vietininkų visuose LDK žemėse.
  • Rugsėjo 21 d. Krokuvoje mirė karalienė Sofija Alšėniškė (g.~1405 m.) - ketvirtoji karaliaus Jogailos žmona (nuo 1422 m.). Dviejų karalių motina ir dar keturių karalių senelė pagrįstai vadinama Jogailaičių dinastijos kūrėja. Palaidota Vavelio katedroje. Iniciavo Biblijos pirmą vertimą į lenkų kalbą - Biblia królowej Zofii.

1462[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1463[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1464[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Karaliaučiaus ir Gdansko laivynas, siekdamas pakirsti Klaipėdos prekybą, puolė miestą, apgriovė uostą, pagrobė laivų.
  • Medininkuose (Varniai) pastatyta katedra.

1465[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1466[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Metų pr. Vilniuje vyko LDK Seimas.
  • Ldk etmonas Jonas Chodkevičius sutelkė savanorius, su armija talkino Ldk ir Lenkijos karaliui Kazimierui per karus su kryžiuočiais.
  • Spalio 19 d. – Lenkija ir Kryžiuočių ordinas sudarė II-ąją Torūnės taiką. Baigėsi Trylikos metų karas tarp Lenkijos ir Vokiečių ordino. Lenkija prisijungė dalį Prūsijos žemes prie Vyslos žemupio, Torūnę ir Varmę. Ordino Rytų Prūsija tapo Lenkijos vasalu. Prūsijos sąjunga nustojo egzistuoti.
  • Krymo chanas Nur–Devlėtas išdavė karaliui Kazimierui įsaką (jarlyk) didžiajam valdymui: „perleido“ valdyti pietines Rusų žemes ir atsisakė reikalauti iš jų duoklių.

1467[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1468[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasarį Vilniuje vyko LDK Seimas.
  • Vasario 29 d. paskelbtas LDK Seimo patvirtintas Kazimiero teisynas, apibrėžiantis LDK piliečio teises. Teisynas apima baudžiamąją, civilinę, administracinę teisę ir teismą.
  • Karalius Kazimieras Jogailaitis metų pradž. paprašė popiežiaus Pauliaus II, kad leistų Lenkijoje, Lietuvoje ir Rusijoje įkurti po penkis Pranciškonų observantų – bernardinų vienuolynus. Popiežius liepos mėn. leido įkurti tik po du vienuolynus, jiems suteikdamas visas prašytas privilegijas.
  • Į Vilnių ir Kauną atsikėlę vienuoliai bernardinai, kurie davė impulsą statyti mūrinius pastatus, pradėjo didžiules mūrinės bažnyčios ir vienuolyno statybas.
  • Moldovos valdovas Steponas III iš naujo prisiekė karaliui Kazimierui Jogailaičiui.

1469[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

LDK[taisyti | redaguoti kodą]

  • Karalius Kazimieras Jogailaitis padovanojo sklypą Vilniuje Vilnios pakrantėje vienuoliams bernardinams, kurie čia pastatydino medinę bažnyčia ir vienuolyną. Apie 1475 m. šie pastatai sudegė.
  • Žemaitijos vyskupystėje prie Varnių katedros įsteigta mokykla.
  • Rugsėjį Gardine vyko LDK Seimas.

1470[taisyti | redaguoti kodą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Žiemą, po Petrokovo seimo, karalius ir Ldk Kazimieras Jogailaitis su karalienė ir visais senatoriais ir magnatais iš Vilniaus patraukė į Polocko, Vitebsko ir Smolensko žemes. Čia jis «tvarkė Lietuvos reikalus» ir pavasario pradž. išvažiavo į Liubliną.
  • Sudaryta sutartis tarp LDK ir Naugardo: pripažinta Kazimiero valdžia, o Kazimieras Jogailaitis įsipareigojo ginti Naugardą nuo Maskvos.
  • Balandžio 24 d. – mirė Motiejus II (Topolietis), žemaičių vyskupas.
  • Gruodžio 3 d. mirė paskutinis Kijevo kunig. Simonas Olelkaitis (Algirdo proanūkis) (g. 1420 m. Slucke), Aleksandro sūnus, kandidatas į Ldk.