XV amžiaus 7-asis dešimtmetis
XV amžiaus septintasis dešimtmetis prasidėjo 1461 metais ir baigėsi 1470 metais
Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis
Amžiai: XIV amžius – XV amžius – XVI amžius
Dešimtmečiai: 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as - 7-as - 8-as 9-as 10-as 1-as 2-as
Metai: 1461 1462 1463 1464 1465 1466 1467 1468 1469 1470
Įvykiai [taisyti]
- Stabilizavosi Europos demografinė padėtis.
- Paryžiaus gyventojų skaičius paiekė 150 000.
1461 [taisyti]
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Beveik visą žiemą buvo važinėjama per jūrą, net iš Vokietijos į Islandiją ir Arkadų salas (Nicol Mareschaleusini. Annales Herul. Apud. Westphal. – T. I. – P. 261).
- Krymo chanas Chadži-Girėjus išdavė karaliui Kazimierui įsaką (jarlyk) didžiajam valdymui: „perleido“ valdyti pietines Rusų žemes ir atsisakė reikalauti iš jų duoklių.
- Vilniuje, įsteigiant stačiatikių katedrą, Kijevo ir Galicijos ir visos Rusijos metropolitų titulas perėjo pas Lietuvos-Kijevo metropolitus.
- Stačiatikių opozicija reikalavo, kad karalius Kazimieras Jogailaitis paskirtu Simoną Olelkaitį vietininkų visuose LDK žemėse.
- Rugsėjo 21 d. Krokuvoje mirė karalienė Sofija Alšėniškė (g.~1405 m.) - ketvirtoji karaliaus Jogailos žmona (nuo 1422 m.). Dviejų karalių motina ir dar keturių karalių senelė pagrįstai vadinama Jogailaičių dinastijos kūrėja. Palaidota Vavelio katedroje. Iniciavo Biblijos pirmą vertimą į lenkų kalbą - Biblia królowej Zofii.
1462 [taisyti]
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Kovo 27 d. mirė Maskvos dk Vasilijus II. Jo testamentų Lenkijos karalius ir Ldk Kazimieras Jogailaitis turėjo tapti jo šeimos globėjų.
- Balandžio 22 d. mirė Žiliberas de Lanua, diplomatas ir memuaristas, palikęs XV a. kelionių į LDK aprašymą.
- Kazimieras Jogailaitis susitarė su Čekijos karaliumi Jurgiu Podiebradiečiu dėl sosto paveldėjimo po jo mirties savo sūnui Vladislovui.
1463 [taisyti]
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Vasario 24 d. – gimė Džovanis Piko dela Mirandola, italų filosofas, humanistas.
- Kauno rotušė sudegė „su visomis miesto teisėmis, laisvėmis ir privilegijomis“.
- Balandžio 27 d. Romoje mirė Lenkijos ir LDK kardinolas, Kijevo ir visos Rusios metropolitas, Lotinų Konstantinopolio patriarchas Izydoras.
- Gegužės 20 d. Ldk Kazimieras Jogailaitis patvirtino ir praplėtė Kauno miesto Magdeburgo teises.
- Rugsėjo 15 d. Vokiečių ordino magistras Liudvigas fon Erlichshauzenas pralaimėjo Vyslos įlankos mūšį Lenkijos jungtinėi armijai.
- Metrų pabaigoje Lenkijos ponų taryba paprašė LDK pagalbos. Tačiau LDK į karą nestojo.
1464 [taisyti]
Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Karaliaučiaus ir Gdansko laivynas, siekdamas pakirsti Klaipėdos prekybą, puolė miestą, apgriovė uostą, pagrobė laivų.
- Medininkuose (Varniai) pastatyta katedra.
1465 [taisyti]
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas, didikas, Trakų vaivada nuo 1459 m. Andrius Sakaitis.
1466 [taisyti]
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Ldk etmonas Jonas Chodkevičius sutelkė savanorius, su armija talkino Ldk ir Lenkijos karaliui Kazimierui per karus su kryžiuočiais.
- Spalio 19 d. – Lenkija ir Kryžiuočių ordinas sudarė II-ąją Torūnės taiką. Baigėsi Trylikos metų karas tarp Lenkijos ir Vokiečių ordino. Lenkija prisijungė dalį Prūsijos žemes prie Vyslos žemupio, Torūnę ir Varmę. Ordinas tapo Lenkijos vasalu.
- Krymo chanas Nur–Devlėtas išdavė karaliui Kazimierui įsaką (jarlyk) didžiajam valdymui: „perleido“ valdyti pietines Rusų žemes ir atsisakė reikalauti iš jų duoklių.
1467 [taisyti]
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
1468 [taisyti]
Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Vasario 29 d. Paskelbtas Kazimiero teisynas, apibrėžiantis LDK piliečio teises.
- Karalius Kazimieras Jogailaitis metų pradžioje paprašė popiežiaus Pauliaus II, kad leistų Lenkijoje, Lietuvoje ir Rusijoje įkurti po penkis Pranciškonų observantų – bernardinų vienuolynus. Popiežius liepos mėn. leido įkurti tik po du vienuolynus, jiems suteikdamas visas prašytas privilegijas.
- Į Vilnių ir Kauną atsikėlę vienuoliai bernardinai, kurie davė impulsą statyti mūrinius pastatus, pradėjo didžiules mūrinės bažnyčios ir vienuolyno statybas.
- Moldovos valdovas Steponas III iš naujo prisiekė karaliui Kazimierui Jogailaičiui.
1469 [taisyti]
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Balandžio 15 d. – gimė guru Nanakas (Nanak), sikhizmo religijos pradininkas.
- Gegužės 3 d. – gimė Nikolas Makiavelis (Niccolo dei Machiavelli), italų politikos veikėjas, rašytojas ir filosofas.
- Karalius Kazimieras Jogailaitis padovanojo sklypą Vilniuje Vilnios pakrantėje vienuoliams bernardinams, kurie čia pastatydino medinę bažnyčia ir vienuolyną. Apie 1475 m. šie pastatai sudegė.
- Žemaitijos vyskupystėje prie Varnių katedros įsteigta mokykla.
1470 [taisyti]
Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:
- Balandžio 24 d. – mirė Motiejus II (Topolietis), žemaičių vyskupas.
- Sudaryta sutartis tarp LDK ir Naugardo: pripažinta Kazimiero valdžia, o Kazimieras Jogailaitis įsipareigojo ginti Naugardą nuo Maskvos.
- Gruodžio 3 d. mirė paskutinis Kijevo kunig. Simonas Olelkaitis (Algirdo proanūkis) (g. 1420 m. Slucke), Aleksandro sūnus, kandidatas į Ldk.