Sąrašas:Jungtinės Karalystės premjerai

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dabartinis premjeras Deividas Kameronas buvo paskirtas į šį postą 2010 metų gegužės 11 dieną.

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ministras pirmininkas yra Jungtinės Karalystės politinis lyderis ir Jos Didenybės paskirtos vyriausybės vadovas. Jungtinės Karalystės premjeras yra atsakingas už vyriausybės kabineto narių paskyrimą, vadovavimą vyriausybės kabineto posėdžiams ir už visuotinių rinkimų į Bendruomenių rūmus paskelbimą.[1][2] Ministras pirmininkas taip pat gali paskirti asmenis į aukštus Anglijos bažnyčios postus. Taip pat gali paskirti ir atleisti teisėjus.[3]

Nėra tiksliai žinoma kada atsirado Jungtinės Karalystės ministro pirmininko institucija, nes ji nebuvo sukurta, o buvo išvystyta per tam tikrą laiko tarpą.[4] Tačiau šių laikų istorikai pirmuoju Jungtinės Karalystės premjeru laiko serą Robertą Valpolą, kuris vadovavo šaliai dvidešimt vienerius metus nuo 1721 iki 1742 metų. Iki šiol jis yra ilgiausiai šiame poste dirbęs šalies ministras pirmininkas. [5]

Spalvų raktas (politinė partija)

      Vigai
      Toriai       Konservatorių partija
      Liberalų partija       Leiboristų partija       Nacionalinė darbo organizacija
      Pilitai

Ministrai pirmininkai Jurgio I (1714–1727) ir Jurgio II (1727–1760) valdymo metais[taisyti | redaguoti kodą]

Portretas Ministras pirmininkas Kadencija Partija Komentaras
Robertwalpole cropped cropped.jpg Robert Walpole (Seras Robertas Valpolas) 1721 m. balandžio 4 d. 1742 m. vasario 11 d. Vigai (politinė partija) Šiuolaikiniu istorikų laikomas pirmuoju ministru pirmininku; Pietų jūros Kompanijos burbulas; buvo kritikuojamas dėl prasto Didžiosios Britanijos pasirodymo kare dėl Dženkinso ausies.
Spencer Compton 1st Earl of Wilmington cropped.jpg Spencer Compton (Spenceris Komptonas) 1742 m. vasario 16 d. 1743 m. liepos 2 d. Vigai (politinė partija) Padidino mokesčius alkoholiui; dėl prastos sveikatos beveik visą jo buvimo premjero poste laiką vyriausybei faktiškai vadovavo Džonas Karteretas. Mirė eidamas pareigas.
Henry Pelham cropped.jpg Henry Pelham (Henris Pelhamas) 1743 m. rugpjūčio 27 d. 1754 m. kovo 6 d. Vigai (politinė partija) Reorganizavo Didžiosios Britanijos karališkąjį karinį jūrų laivyną; 1745 metų jakobitų sukilimas; Grigaliaus kalendoriaus priėmimas; padėjo užbaigti Austrijos įpėdinystės karą. Mirė eidamas pareigas.
ThomasPelham-Holles.jpg Thomas Pelham-Holles (Tomas Pelhamas Holzas) 1754 m. kovo 16 d. 1756 m. lapkričio 16 d. Vigai (politinė partija) Vadovavo Didžiajai Britanijai Šiaurės Amerikoje vykusiame Septynerių metų kare prieš Prancūziją.
William Cavendish, 4th Duke of Devonshire cropped.JPG William Cavendish (Viljamas Kavendišas) 1756 m. lapkričio 16 d. 1757 m. birželio 25 d. Vigai (politinė partija) Vyriausybei iš esmės vadovavo Viljamas Pitas.
ThomasPelham-Holles.jpg Thomas Pelham-Holles (Tomas Pelhamas Holzas) 1757 m. liepos 2 d. 1762 m. gegužės 26 d. Vigai (politinė partija) Septynerių metų karo metu Didžioji Britanija išplėtė savo įtaką užsienyje; karui iš esmės vadovavo valstybės sekretorius Viljamas Pitas.

Ministrai pirmininkai Jurgio III (1760–1820) valdymo metais[taisyti | redaguoti kodą]

Portretas Ministras pirmininkas Kadencija Partija Komentaras
John Stuart, 3rd Earl of Bute cropped cropped.jpg John Stuart (Džonas Stiuartas) 1762 m. gegužės 26 d. 1763 m. balandžio 8 d. Toriai Pirmasis ministras pirmininkas – škotas. Užbaigė vigų dominavimo periodą. Pasirašyta Paryžiaus sutartis (1763), užbaigusi Septynerių metų karą. Atsistatydino dėl aštrios kritikos Paryžiaus sutarties nuolaidų atžvilgiu.
George Grenville cropped.jpg George Grenville (Džordžas Grenvilas) 1763 m. balandžio 16 d. 1765 m. liepos 13 d. Vigai (politinė partija) Kolonijų sąskaita sumažino mokesčius šalies viduje; įgyvendino 1765 metų Ženklinimo aktą, dėl kurio kilo Amerikos revoliucija.
2nd Marquess of Rockingham cropped.jpg Charles Watson-Wentworth (Čarlzas Votsonas Ventvortas) 1765 m. liepos 13 d. 1766 m. liepos 30 d. Vigai (politinė partija) Įkvėptas Amerikos kolonistų bei britų gamintojų protestų, panaikino kontraversišką ženklinimo aktą. 1766 metais išleido Aiškinamąjį aktą.
William Pitt, 1st Earl of Chatham by Richard Brompton cropped cropped.jpg William Pitt the Elder (Viljamas Pitas vyresnysis) 1766 m. liepos 30 d. 1768 m. spalio 14 d. Vigai (politinė partija) Pirmasis tikras imperialistas. Premjero nuopelnams priskiriamas Britų imperijos atgimimas. Nugalėjo Prancūziją Kanadoje, tokiu būdu netiesiogiai priartindamas Prancūzijos revoliucijos pradžia.
Grafton3 cropped.JPG Augustus FitzRoy (Augustas FitsRojus) 1768 m. spalio 14 d. 1770 m. sausio 28 d. Vigai (politinė partija) Bandė susitaikyti su Amerikos kolonijomis.
Nathaniel Dance Lord North cropped cropped.jpg Frederick North (Frederikas Nortas) 1770 m. sausio 28 d. 1782 m. kovo 22 d. Toriai Vadovaudamas Didžiajai Britanijai JAV nepriklausomybės kare padarė daugybę taktinių klaidų; Gordono riaušės; nepavykusios reformos Airijoje. Parlamentui pareiškus nepasitikėjimą premjeru, šis prieš karaliaus valią atsistatydino.
2nd Marquess of Rockingham cropped.jpg Charles Watson-Wentworth (Čarlzas Votsonas Ventvortas) 1782 m. kovo 27 d. 1782 m. liepos 1 d. Vigai (politinė partija) Pripažino Jungtinių Valstijų nepriklausomybę; pradėjo ekonominių reformų procesą. Mirė eidamas pareigas.
Shelburne cropped.jpg William Petty (Viljamas Petis) 1782 m. liepos 4 d. 1783 m. balandžio 2 d. Vigai (politinė partija) Planavo politines reformas; užsitikrino taiką su JAV, Prancūzija ir Ispanija.
3rd Duke of Portland 1804 cropped cropped.jpg William Cavendish-Bentinck (Viljamas Kavendišas Bentinkas) 1783 m. balandžio 2 d. 1783 m. gruodžio 19 d. Vigai (politinė partija) Nominalus Fokso-Norto koalicijos lyderis. Bandė reformuoti Rytų Indijos kompaniją, bet jam sutrukdė karalius Jurgis III.
Pitt the Younger.jpg William Pitt the Younger (Viljamas Pitas jaunesnysis) 1783 m. gruodžio 19 d. 1801 m. kovo 14 d. Toriai Jauniausias premjeras. Pito Indijos aktas; bandė panaikinti „supuvusius miestelius”; asmeniškai nepritarė prekybai vergais; sumažino valstybės skolą ryšium su maištu Šiaurės Amerikos kolonijose; suformavo Trilypę sąjungą; 1791 metų Konstitucijos aktas. 1793 metais pradėjo karą su Prancūzija. Įvedė pirmąjį pajamų mokestį; 1800 metų Sąjungos aktas.
John Singleton Copley - Henry Addington, First Viscount Sidmouth cropped cropped.jpg Henry Addington (Henris Adingtonas) 1801 m. kovo 17 d. 1804 m. gegužės 10 d. Toriai 1802 metais vedė derybas su Prancūzija dėl Amjeno sutarties.
Pitt the Younger.jpg William Pitt the Younger (Viljamas Pitas jaunesnysis) 1804 m. gegužės 10 d. 1806 m. sausio 23 d. Toriai Sudarė sąjungą su Rusija, Austrija ir Švediją prieš Prancūziją (Trečioji koalicija); Trafalgaro mūšis; Ulmo mūšis; Austerlico mūšis. Mirė eidamas pareigas.
1st Baron Grenville cropped.jpg William Grenville (Viljamas Grenvilas) 1806 m. vasario 11 d. 1807 m. kovo 31 d. Vigai (politinė partija) Uždraudė prekybą vergais.
3rd Duke of Portland 1804 cropped cropped.jpg William Cavendish-Bentinck (Viljamas Kavendiškas Bentinkas) 1807 m. kovo 31 d. 1809 m. spalio 4 d. Toriai Vadovavo Torių vyriausybei; buvo senas ir ligotas, todėl daugumos sprendimų priėmimą paliko vyriausybės kabineto nariams, kuriems iš esmės vadovavo Spenseris Persevalis.
Spencerperceval.jpg Spencer Perceval (Spenseris Persevalis) 1809 m. spalio 4 d. 1812 m. gegužės 11 d. Toriai Jurgis III išprotėjo. Premjero administracija pasižymėjo svarbių įstatymų trūkumu (Persevalis taip pat buvo iždo kancleris). Pirėnų pusiasalio karas, dalis Napoleono karų. Vienintelis nužudytas Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas.
Earl jenkinson.jpg Robert Banks Jenkinson (Robertas Benksas Dženkinsonas) 1812 m. birželio 8 d. 1827 m. balandžio 9 d. Toriai Jungtinės Karalystės pergalė Napoleono karuose; Vienos kongresas; 1817 metų ekonomikos nuosmukis; luditų judėjimas; 1812 metų karas; Peterloo mūšis; 1819 metų grįžimas prie aukso standarto; 1820 metų Kato gatvės sąmokslas nužudyti ministrą pirmininką.

Ministrai pirmininkai Jurgio IV (1820–1830) valdymo metais[taisyti | redaguoti kodą]

Portretas Ministras pirmininkas Kadencija Partija Komentaras
George Canning by Richard Evans - detail.jpg George Canning (Džordžas Kaningas) 1827 m. balandžio 10 d. 1827 m. rugpjūčio 8 d. Toriai Mirė praėjus keliems mėnesiams nuo darbo pradžios.
Frederick John Robinson, 1st Earl of Ripon by Sir Thomas Lawrence cropped.jpg Frederick John Robinson (Frederikas Džonas Robinsonas) 1827 m. rugpjūčio 31 d. 1828 m. sausio 21 d. Toriai Kolegos stokojo paramos; atsistatydino.
1st Duke of Wellington 1831 cropped cropped.jpg Arthur Wellesley (Arturas Veleslis) 1828 m. sausio 22 d. 1830 m. lapkričio 16 d. Toriai Katalikų emancipacijos aktas (dėl kurio premjeras kovėsi dvikovoje).

Ministrai pirmininkai Viljamo IV (1830–1837) valdymo metais[taisyti | redaguoti kodą]

Portretas Ministras pirmininkas Kadencija Partija Komentaras
Charles Grey, 2nd Earl Grey by Sir Thomas Lawrence cropped.jpg Charles Grey (Čarlzas Grėjus) 1830 m. lapkričio 22 d. 1834 m. liepos 9 d. Vigai (politinė partija) 1832 metų reformos aktas; numalšino Svingo sukilimą; apribojo vaikų darbą; vargstančiųjų įstatymo reforma; vergijos uždraudimas visoje Britų imperijoje.
2nd V Melbourne.jpg William Lamb (Viljamas Lembas) 1834 m. liepos 16 d. 1834 m. lapkričio 14 d. Vigai (politinė partija) Vijamo IV pasipriešinimas privertė atsistatydinti.
1st Duke of Wellington 1831 cropped cropped.jpg Arthur Wellesley (Arturas Veleslis) 1834 m. lapkričio 14 d. 1834 m. gruodžio 10 d. Toriai Laikinoji vyriausybė, paskirta kol seras Robertas Pylis. Pats Veleslis užėmė daugelį pagrindinių postų.
Sir robert peel cropped.jpg Robert Peel (Robertas Pylis) 1834 m. gruodžio 10 d. 1835 m. balandžio 8 d. Konservatoriai †Mažumos vyriausybė. Nesugebėjusi suformuoti daugumos parlamente turėjo atsistatydinti.
2nd V Melbourne.jpg William Lamb (Viljamas Lembas) 1835 m. balandžio 18 d. 1841 m. rugpjūčio 30 d. Vigai (politinė partija)

Atstojo karalienei Viktorijai tėvą; 1835 metų Savivaldybių korporacijų aktas; Miegamojo krizė; Vaitangi sutartis.

Ministrai pirmininkai Viktorijos (1837–1901) valdymo metais[taisyti | redaguoti kodą]

Portretas Ministras pirmininkas Kadencija Partija Komentaras
Sir robert peel cropped.jpg Robert Peel (Robertas Pylis) 1841 m. rugpjūčio 30 d. 1846 m. birželio 29 d. Konservatoriai 1842 metų kasyklų aktas; pajamų mokesčio pakartotini įvedimas; 1844 metų fabrikų aktas; 1844 metų geležinkelio reguliacijos aktas; grūdų įstatymų panaikinimas (dėl Didžiojo Airijos bulvių bado); Meinufo dotacija.
Lord John Russell.jpg John Russell (Džonas Raselas) 1846 m. birželio 30 d. 1852 m. vasario 21 d. Vigai (politinė partija) †Mažumos vyriausybė, bet dėl konservatorių susiskaldymo į protekcionistus ir pilitus Vigai išsilaikė valdžioje. Dono Pasifaso skandalas; čartistų demonstracijos; Australijos kolonijų valdymo aktas; Didžioji pasaulinė paroda; pagerintas vargstančiųjų įstatymas.
Edward Smith-Stanley, 14th Earl of Derby-1865.jpg Edward Smith-Stanley (Edvardas Smitas-Stentlis) 1852 m. vasario 23 d. 1852 m. gruodžio 17 d. Konservatoriai Vyriausybė sugriuvo, nepasisekus priimti iždo kanclerio biudžeto.
Earlofaberdeen.jpg George Hamilton-Gordon (Džordžas Hamiltonas-Gordonas) 1852 m. gruodžio 19 d. 1855 m. sausio 30 d. Pilitai Vienintelis pilitų ministras pirmininkas. Įtraukė šalį į Krymo karą; atsistatydino po pralaimėjimo, kai buvo balsuojama dėl tyrimo dėl vadovavimo karui balsavimo.
Henry John Temple, 3rd Viscount Palmerston.jpg Henry John Temple (Henris Džonas Templas) 1855 m. vasario 6 d. 1858 m. vasario 19 d. Vigai (politinė partija) Atsakė į 1857 metų maištą Indijoje; pristatė 1858 metų Indijos valdymo aktą.
Edward Smith-Stanley, 14th Earl of Derby-1865.jpg Edward Smith-Stanley (Edvardas Smitas-Stentlis) 1858 m. vasario 20 d. 1859 m. birželio 11 d. Konservatoriai 1858 metų Indijos valdymo aktas, perleidžiantis Rytų Indijos kompanijos nuosavybę Jungtinės Karalystės karūnai; išleido aktą, panaikinantį apribojimus žydams tapti parlamento nariais.
Henry John Temple, 3rd Viscount Palmerston.jpg Henry John Temple (Henris Džonas Templas) 1859 m. birželio 12 d. 1865 m. spalio 18 d. Liberalai Pertraukos tarp kadencijų metu, Templas įkūrė Liberalų partiją. Kadencija pasižymėjo politika JAV pilietinio karo atžvilgiu. Bandymai palengvinti Medvilnės bado padarinius. Mirė eidamas pareigas.
Lord John Russell.jpg John Russell (Džonas Raselas) 1865 m. spalio 29 d. 1866 m. birželio 26 d. Liberalai Bandė priimti 1867 metų Reformos aktą, tačiau tam pasipriešino vyriausybės kabineto nariai.
Edward Smith-Stanley, 14th Earl of Derby-1865.jpg Edward Smith-Stanley (Edvardas Smitas-Stentlis) 1866 m. birželio 28 d. 1868 m. vasario 25 d. Konservatoriai 1867 metų Reformos aktas; laikomas modernios Jungtinės Karalystės konservatorių partijos tėvu.
Disraeli.jpg Benjamin Disraeli (Bendžaminas Dizraelis) 1868 m. vasario 27 d. 1868 m. gruodžio 1 d. Konservatoriai Vienintelis premjeras – etninis žydas. Paleido parlamentą, nes konservatoriai neturėjo daugumos.
William Ewart Gladstone - 1866.jpg William Ewart Gladstone (Viljamas Evartas Gledstonas) 1868 m. gruodžio 3 d. 1874 m. vasario 17 d. Liberalai Reformavo Britanijos armiją, valstybės tarnybą ir savivaldybes; 1871 metų profesinių sąjungų aktas; 1872 metų balsavimo aktas; nesugebėjo išvengti Prancūzijos-Prūsijos karo.
Disraeli.jpg Benjamin Disraeli (Bendžaminas Dizraelis) 1874 m. vasario 20 d. 1880 m. balandžio 21 d. Konservatoriai Įvairios socialinės reformos, įskaitant 1875 metų visuomenės sveikatos aktą, Amatininkų ir darbininkų būstų tobulinimo aktą; Sueco kanalo kompanijos akcijų įsigijimas; Berlyno kongresas; grąžino karalienę Viktoriją į viešąjį gyvenimą, įskaitant Indijos imperatorės titulo suteikimą; Antrasis Anglijos-Afganistano karas; Trijų imperatorių sąjungos iširimas; Anglų-zulų karas; Ilgosios Depresijos pradžia.
William Ewart Gladstone - 1866.jpg William Ewart Gladstone (Viljamas Evartas Gledstonas) 1880 m. balandžio 23 d. 1885 m. birželio 9 d. Liberalai Pirmasis Būrų karas; Airijos prievartos aktas; Kilmeinhamo sutartis; Fenikso parko nužudymai; Korupcijos prevencijos aktas; Žmonių atstovavimo aktas; nesėkmė išlaisvinant generolą Čarlzą Džordžą Gordoną Chartume (Sudanas).
Robert Gascoyne-Cecil, 3rd Marquess of Salisbury - Project Gutenberg eText 13103.jpg Robert Gascoyne-Cecil (Robertas Gaskoinas-Sesilis) 1885 m. birželio 23 d. 1886 m. sausio 28 d. Konservatoriai †Mažumos vyriausybė. Įstatymai, suteikiantys darbininkų klasei gyvenamąjį plotą.
William Ewart Gladstone - 1866.jpg William Ewart Gladstone (Viljamas Evartas Gledstonas) 1886 m. vasario 1 d. 1886 m. liepos 20 d. Liberalai Pirmasis Airijos savivaldos bilio, suskaldęs liberalų partiją, kas lėmė Gledstono vyriausybės žlugimą.
Robert Gascoyne-Cecil, 3rd Marquess of Salisbury - Project Gutenberg eText 13103.jpg Robert Gascoyne-Cecil (Robertas Gaskoinas-Sesilis) 1886 m. liepos 25 d. 1892 m. rugpjūčio 11 d. Konservatoriai Priešinosi Airijos savivaldai; panaikino Užkrečiamųjų ligų aktą; Afrikos suskaldymas; Rodezijos (dabar Zimbabvė); Naujasis Tredjunionizmas ir Londono dokų streikas.
William Ewart Gladstone - 1866.jpg William Ewart Gladstone (Viljamas Evartas Gledstonas) 1892 m. rugpjūčio 15 d. 1894 m. kovo 2 d. Liberalai †Mažumos vyriausybė. Pakartotinis Airijos savivaldos akto išleidimas. Aktas buvo patvirtintas Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmuose, tačiau atmestas Lordų Rūmų, kas privedė prie premjero atsistatydinimo.
RoseberyMillais.gif Archibald Primrose (Arčibaldas Primrauzas) 1894 m. kovo 5 d. 1895 m. birželio 22 d. Liberalai Imperialistas; planai išplėsti Karališkąjį karinį jūrų laivyną sukėlė daug nesutarimų Liberalų partijos viduje; atsistatydino po to, kai dėl parlamentas pareiškė nepasitikėjimą ministru pirmininku.
Robert Gascoyne-Cecil, 3rd Marquess of Salisbury - Project Gutenberg eText 13103.jpg Robert Gascoyne-Cecil (Robertas Gaskoinas-Sesilis) 1895 m. birželio 25 d. 1902 m. liepos 11 d. Konservatoriai Anglų-Zanzibaro karas; Antrasis Būrų karas ir chaki rinkimai; Anglų-japonų sąjunga.

Ministrai pirmininkai Edvardo VII (1901–1910) valdymo metais[taisyti | redaguoti kodą]

Portretas Ministras pirmininkas Kadencija Partija Komentaras
Arthur Balfour, photo portrait facing left.jpg Arthur Balfour (Arturas Balforas) 1902 m. liepos 11 d. 1905 m. gruodžio 5 d. Konservatoriai Nesutarė su Edvardu VII; kabinetas buvo susiskaldęs dėl nesutarimų laisvos prekybos klausimu; Imperijos gynybos komiteto įsteigimas; Entente Cordiale.
Henry Campbell-Bannerman photo.jpg Henry Campbell-Bannerman (Henris Kempbelas-Banermanas) 1905 m. gruodžio 5 d. 1908 m. balandžio 7 d. Liberalai Atkūrė Transvalio ir Oranžinės Laisvosios valstybės autonomijas; Anglijos-Rusijos sąjunga.
Herbert Henry Asquith.jpg Herbert Henry Asquith (Herbertas Henris Askvitas) 1908 m. balandžio 7 d. 1915 m. gegužės 25 d. Liberalai Pakibęs parlamentas. Liberalios socialinės apsaugos reformos; Žmonių biudžetas; Senatvės pensijų aktas; Valstybinio socialinio draudimo aktas; 1911 metų Parlamento aktas; Sufražistės ir Katino ir pelės aktas; 1914 metų Savivaldos aktas; Pirmasis pasaulinis karas.

Ministrai pirmininkai Jurgio V (1910–1936) ir Edvardo VIII (1936) valdymo metais[taisyti | redaguoti kodą]

Portretas Ministras pirmininkas Kadencija Partija Komentaras
Herbert Henry Asquith.jpg Herbert Henry Asquith (Herbertas Henris Askvitas) 1915 m. gegužės 25 d. 1916 m. gruodžio 7 d. Liberalai Velykų maištas.
David Lloyd George.jpg David Lloyd George (Deividas Loidas Džordžas) 1916 m. gruodžio 7 d. 1922 m. spalio 19 d. Liberalai Vienintelis Jungtinės Karalystės premjeras, kuriam anglų kalba nebuvo gimtoji. Premjero gimtoji kalba – Valų kalba. Pirmojo pasaulinio karo pabaiga; Paryžiaus taikos konferencija; vyresnėms nei 30 metų moterims garantavo balsavimo teisę; suformuota Airijos Laisvoji valstybė.
Andrew Bonar Law 02.jpg Andrew Bonar Law (Endriu Bonaras Lo) 1922 m. spalio 23 d. 1923 m. gegužės 20 d. Konservatoriai Gimė Kanadoje – vienintelis Jungtinės Karalystės premjeras gimęs už Britų salų ribų. Atsistatydino dėl prastos sveikatos; mirė praėjus 6 mėnesiams po atsistatydinimo.
Stanley Baldwin ggbain.35233.jpg Stanley Baldwin (Stenlis Boldvinas) 1923 m. gegužės 23 d. 1924 m. sausio 16 d. Konservatoriai Paskelbė visuotinius rinkimus, kad užsitikrintų mandatą protekcionistiniams tarifams, bet jam nepavyko užsitikrinti daugumos; atsistatydino, pralaimėjęs balsavimą dėl nepasitikėjimo.
Ramsay MacDonald ggbain.29588.jpg Ramsay MacDonald (Ramzis Makdonaldas) 1924 m. sausio 22 d. 1924 m. lapkričio 4 d. Leiboristai †Pakibęs parlamentas; mažumos vyriausybė, priklausoma nuo liberalų paramos. Pirmasis Leiboristų partijos premjeras; neturėjo daugumos, kad galėtų leisti svarbius įstatymus; su Vokietija sutarė dėl Pirmojo pasaulinio karo reparacijų; Zinovjevo laiškas.
Stanley Baldwin ggbain.35233.jpg Stanley Baldwin (Stenlis Boldvinas) 1924 m. lapkričio 4 d. 1929 m. birželio 5 d. Konservatoriai Lokarno sutartys; Kelogo-Briano pakto pasirašymas; rinkimų teisės suteikimas vyresnėms nei 21 metų moterims; 1926 metų visuotinis streikas Jungtinėje Karalystėje.
Ramsay MacDonald ggbain.29588.jpg Ramsay MacDonald (Ramzis Makdonaldas) 1929 m. birželio 5 d. 1931 m. rugpjūčio 24 d. Leiboristai †Pakibęs parlamentas. Paskyrė pirmąją moterį ministrę – Margaret Bondfield; ekonominė krizė, kilusi po 1929 metų Wallstreet’o kracho.
Ramsay MacDonald ggbain.29588.jpg Ramsay MacDonald (Ramzis Makdonaldas) 1931 m. rugpjūčio 24 d. 1935 m. birželio 7 d. Nacionalinė darbo organizacija Nesugebėjęs išlaikyti leiboristų partijos partijos, Makdonaldas atsistatydino ir vėl buvo paskirtas suformuoti plačią koalicinę vyriausybę, kurią parėmė konservatorių ir liberalų partijos. Buvo išmestas iš Leiboristų partijos.
Stanley Baldwin ggbain.35233.jpg Stanley Baldwin (Stenlis Boldvinas) 1935 m. birželio 7 d. 1937 m. gegužės 28 d. Konservatoriai Edvardo VIII abdikacijos krizė; pradėjo perginklavimą, bet vėliau buvo kritikuotas, kad šiam nepavyko labiau persiginkluoti, kai Adolfas Hitleris sulaužė Versalio taikos sutarties įsipareigojimus.

Ministrai pirmininkai Jurgio VI (1936–1952) valdymo metais[taisyti | redaguoti kodą]

Portretas Ministras pirmininkas Kadencija Partija Komentaras
Arthur-Neville-Chamberlain.jpg Neville Chamberlain (Nevilis Čemberlenas) 1937 m. gegužės 28 d. 1940 m. gegužės 10 d. Konservatoriai Bandė išlaikyti taiką, nuolaidžiaudamas Vokietijai bei pasirašydamas Miuncheno susitarimą; labai kritikuotas dėl po to sekusios Vokietijos invazijos į Lenkiją ir prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo; atsistatydino po to, kai nepavyko suformuoti koalicinės vyriausybės.
Churchill HU 90973.jpg Winston Churchill (Vinstonas Čerčilis) 1940 m. gegužės 10 d. 1945 m. gegužės 23 d. Konservatoriai Antrasis pasaulinis karas; vadovavo koalicinei vyriausybei;Jungtinių Tautų organizacijos įsteigimas; pasiūlė tai, kas vėliau galiausiai tapo Europos Sąjunga; Beveridžo pranešimas.
Churchill HU 90973.jpg Winston Churchill (Vinstonas Čerčilis) 1945 m. gegužės 23 d. 1945 m. liepos 26 d. Konservatoriai Pasibaigus jo visų partijų koalicijai, Čerčilis suformavo laikinąją vyriausybę. Tačiau po dviejų mėnesių ji pralaimėjo 1945 metų visuotiniuose rinkimuose.
Attlee BW cropped.jpg Clement Attlee (Klementas Etlis) 1945 m. liepos 26 d. 1951 m. spalio 26 d. Leiboristai Inicijavo pokario konsensusus; Nacionalinės sveikatos tarnybos; Indijos nepriklausomybė ir Britanijos veiklos Palestinoje pabaiga; NATO įkūrimas; Šaltojo karo pradžia; Berlyno blokada; Jungtinės Karalystės dalyvavimo Korėjos kare pradžia.
Churchill HU 90973.jpg Winston Churchill (Vinstonas Čerčilis) 1951 m. spalio 26 d. 1955 m. balandžio 7 d. Konservatoriai Vidaus politikai trukdė užsienio konfliktai: Korėjos karas, Operacija Ajax, Mau Mau sukilimas, Malajų karas).

Ministrai pirmininkai Elžbietos II (1952-dabar) valdymo metais[taisyti | redaguoti kodą]

Portretas Ministras pirmininkas Kadencija Partija Komentaras
Eden, Anthony.jpg Anthony Eden (Antonis Edenas) 1955 m. balandžio 7 d. 1957 m. sausio 10 d. Konservatoriai Nepavyko sukliudyti egiptiečiams nacionalizuoti Sueco kanalą; įsiveržė į Egiptą, o tai privedė prie Sueco krizės.
The National Archives UK - CO 1069-1-17(cropped).jpg Harold Macmillan (Haroldas Makmilanas) 1957 m. sausio 10 d. 1963 m. spalio 19 d. Konservatoriai Jungtinė Karalystės pirmąkart pateikė prašymą prisijungti prie Europos ekonominės bendrijos, prašymas suskaldė konservatorių partiją, o patį prašymą vetavo Šarlis de Golis; Keinso ekonomikos priėmimas; kalba Permainų vėjas; Karibų krizė.
Alec Douglas Home Allan Warren cropped.jpg Alec Douglas-Home (Alekas Daglasas-Hjumas) 1963 m. spalio 19 d. 1964 m. spalio 16 d. Konservatoriai Buvo Hjumo grafas. Atsisakė savo titulų 1963 metų spalio 23 dieną, norėdamas dirbti Bendruomenių rūmuose.
Dodwilson.JPG Harold Wilson (Haroldas Vilsonas) 1964 m. spalio 16 d. 1970 m. birželio 19 d. Leiboristai Socialinės reformos, įskaitant išleistus įstatymus dėl nėštumo nutraukimo ir homoseksualumo dekriminalizacijos; Rodezijos vienašališkas nepriklausomybės paskelbimas; patvirtinas, bet vėliau atmestas Nacionalinis ekonomikos planas; svaro devalvacija; Atvirojo universiteto įsteigimas.
Heathdod.JPG Edward Heath (Edvardas Hyfas) 1970 m. birželio 19 d. 1974 m. kovo 4 d. Konservatoriai Užėmė visiškai priešingą poziciją dėl kišimosi į pramonę; dalyvavo derybose dėl šalies įstojimo į Europos Ekonominę Bendriją; smurto dėl konflikto Šiaurės Airijoje kulminacija; Saningdeilo susitarimas; paskelbė apie pirmalaikius rinkimus dėl angliakasių protestų.
Dodwilson.JPG Harold Wilson (Haroldas Vilsonas) 1974 m. kovo 4 d. 1976 m. balandžio 5 d. Leiboristai †Pakibęs parlamentas. Užbaigė konfliktą su angliakasiais; Socialinis kontraktas su profesinėmis sąjungomis dėl ekonomikos; Persiderėta dėl narystės Europos ekonominėje bendrijoje sąlygų, 1975 metų referendumu buvo patvirtintas šalies įstojimas į EEB; Menkių karas.
James Callaghan.JPG James Callaghan (Džeimsas Kalaganas) 1976 m. balandžio 5 d. 1979 m. gegužės 4 d. Leiboristai Tarptautinio Valiutos Fondo paskola svaro palaikymui; Škotijos ir Velso decentralizacija, sustabdyta referendumų; santykių su profesinėmis sąjungomis žlugimas.
Margaret Thatcher 1983.jpg Margaret Thatcher (Margaret Tečer) 1979 m. gegužės 4 d. 1990 m. lapkričio 28 d. Konservatoriai Pirmoji Jungtinės Karalystės premjerė – moteris. Folklandų karas; daugelio valstybės valdomų pramonių privatizacija; sumažėjusi profsąjungų galia; Braiton viešbučio sprogdinimas; Anglijos-Airijos susitarimas; Didžiojo Londono tarybos uždraudimas; Lokerbio sprogdinimas; Šaltojo karo pabaiga.
John Major 1996.jpg John Major (Džonas Meidžoras) 1990 m. lapkričio 28 d. 1997 m. gegužės 2 d. Konservatoriai Persijos įlankos karas; Mastrichto sutarties ratifikacija ir Mastrichto maištas; priverstinis pasitraukimas iš Europos keitimo mechanizmo („Juodasis trečiadienis”), Downing Street deklaracija, leidusi pradėti Šiaurės Airijos taikos procesą.
TonyBlairBasra.JPG Tony Blair (Tonis Bleras) 1997 m. gegužės 2 d. 2007 m. birželio 27 d. Leiboristai Honkongo perdavimas Kinijai; Velso princesės Dianos žūtis; suteikta nepriklausomybė Anglijos bankui; Belfasto susitarimas; Žmogaus teisių aktas; savivaldos teisių sutekimas Škotijai ir Velsui; Minimalaus darbo užmokesčio įvedimas; Afganistano karas (2001); Irako karas; Civilinės partnerystės aktas; Londono teroro aktai (2005).
GordonBrown1234 cropped.jpg Gordon Brown (Gordonas Braunas) 2007 m. birželio 27 d. 2010 m. gegužės 11 d. Leiboristai Lisabonos sutartis, pasaulinė finansų krizė, paukščių gripo pandemija.
David Cameron - World Economic Forum Annual Meeting Davos 2010.jpg David Cameron (Deividas Kameronas) 2010 m. gegužės 11 d. Konservatoriai †Pakibęs parlamentas, privedęs prie koalicinės vyriausybės su liberaldemokratais sudarymo; naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje;

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Government and Opposition roles." Parliament of the United Kingdom. Nuoroda tikrinta 25 October 2008.
  2. "Prime minister", BBC News, British Broadcasting Corporation, 16 October 2008. Nuoroda tikrinta 25 October 2008.
  3. "Glossary — Parliamentary Jargon Explained; Prime Minister." Parliament of the United Kingdom. Nuoroda tikrinta 25 October 2008.
  4. Hennessy, Peter (2001). The Prime Minister; The Office And Its Holders Since 1945. Penguin Group.
  5. "Parties and Prime Ministers", BBC News, British Broadcasting Corporation, 19 May 1998. Nuoroda tikrinta 12 October 2008.