Michailas Šolochovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
rus. Михаи́л Алекса́ндрович Шо́лохов
Sholokhov-1938.jpg
Gimė: 1905 m. gegužės 24 d.
Vešenskaja, Rusijos imperija
Mirė: 1984 m. vasario 21 d. (78 metai)
Vešenskaja
Tautybė: rusas
Sutuoktinis(-ė): Marija Gromoslavskaja
Veikla: rašytojas
Žymūs apdovanojimai:

1965 m. Nobelio literatūros premija

Commons-logo.svg Vikiteka: Michailas ŠolochovasVikiteka
Michailas Šolochovas ir jo žmona, 1924 m.

Michailas Šolochovas (rus. Михаи́л Алекса́ндрович Шо́лохов, 1905 m. gegužės 24 d. – 1984 m. vasario 21 d.) – sovietinis rusų rašytojas ir visuomenės veikėjas, laikomas tarybinės literatūros klasiku. SSRS Mokslų akademijos narys (1939 m.), Nobelio literatūros premijos laureatas (1965 m.), Socialistinio darbo didvyris (1967 m.).

M. Šolochovas gimė Kružilino kaimelyje, Vešenskajos stanicoje, buvusiame Dono kazokų armijos administraciniame regione. Jo tėvas Aleksandras Šolochovas (18651925 m.) buvo vidurinės klasės žemutinės dalies narys, dirbo žemdirbiu, gyvulių pirkliu, malūnininku. Michailo motina Anastasija Danilovna Černikova (18711942 m.) kilusi iš ukrainiečių valstiečių (jos tėvas Černigovo srities valstietis). Ji nebuvo raštinga, kol neprireikė susirašinėti su sūnumi.

Jis mokėsi Kargino, Maskvos, Bogučiaro ir Vešenskajos mokyklose iki 1918 m., kol pradėjo kovą Rusijos pilietiniame kare bolševikų pusėje būdamas 13 metų. Michailas kovėsi kelis metus ir pradėjo rašyti 17 metų. Pirmą trumpą istoriją Gimimo žymė baigė 19 metų. [1]

1922 m. jis vyko į Maskvą dirbti žurnalistu, bet turėjo save išlaikyti dirbdamas fizinį darbą. Michailas dirbo uosto kroviku, mūrininku, buhalteriu 1922–1924 m. ir kartais dalyvaudavo rašytojų seminaruose. 1923 m. jis išspausdino pirmą satyrinį straipsnį Testas 1923 m. [2]

1924 m. jis grįžo į Vešenskają ir atsidėjo rašymui. Tuo metu jis vedė Mariją Petrovną Gromoslavskają, atamano Piotro Gromoslavskio dukrą, su kuria susilaukė dviejų dukrų ir dviejų sūnų.

Jo pirma knyga „Dono apsakymai“, apsakymų rinkinys apie Pirmojo pasaulinio karo laikus jo gimtame regione, buvo išspausdinta 1926 m. Pagal apsakymą Nakhalyonok, pagrįstą vaikystės atsiminimais, buvo pastatytas populiarus filmas.

Tais metais jis pradėjo rašyti „Tykųjį Doną“, kuris jam pelnė Stalino premiją ir kurio rašymas užtruko keturiolika metų (19261940 m.). Tai tapo labiausiai skaitomu tarybiniu grožiniu kūriniu, socialistinio realizmo pavyzdžiu, kuris jam pelnė Nobelio literatūros premiją 1965 m.

„Pakelta velėna“, pelnęs Lenino premiją ir rašytas 28 metus, pasakojo apie kolektyvizaciją Dono regione. Šią knygą sudaro dvi dalys: „Rytojaus sėklos“ (1932 m.) ir „Dono derlius“ (1960 m.).

Pagal jo apsakymą „Žmogaus likimas“ (1957 m.) pastatytas populiarus filmas.

Jo nebaigtas romanas „Jie kovėsi už tėvynę“ pasakoja apie Antrąjį pasaulinį karą Sovietų Sąjungoje.

Michailas Šolochovas tarpukariu yra parašęs kelis laiškus Stalinui, kur baisėjosi Dono kolūkių sąlygomis ir prašė paramos jiems. [3]

Antrojo pasaulinio karo metu jis rašė įvairiems žurnalams apie sovietų pastangas per karą. Be to jis aprašė kaip naciai nuniokojo Dono regioną. Jo motina žuvo bombarduojant Vešenskaja stanicą 1942 m.

Jo vardu pavadintas asteroidas pagrindiniame žiede 2448 Sholokhov.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. sovlit.com
  2. Ermolaev, Herman. Mikhail Sholokhov and his art. Princeton: Princeton UP, 1982. 9.
  3. ФЭБ: Переписка.—1997 (описание)