Sully Prudhomme

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Siuli Priudomas

René François Armand Prudhomme (Renė-Fransua-Armanas Priudomas; 1839 m. kovo 16 d. – 1907 m. rugsėjo 6) buvo prancūzų poetas ir eseistas, pirmosios Nobelio literatūros premijos laureatas 1901 m.

Priudomas iš pradžių siekė tapti inžinieriumi, bet vėliau daugiausia užsiėmė filosofija bei poezija. Kurdamas poeziją jis deklaravo, kad siekia sukurti mokslinę poeziją moderniems laikams. Priklausė Parnaso mokyklai, tačiau tuo pačiu išlaikė savitą stilių.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

Poezija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Stances et poèmes, 1865.
  • Les épreuves, 1866.
  • Les solitudes: poésies, A. Lemerre (Paryžius), 1869.
  • Les destins, 1872.
  • La France, 1874.
  • Les vaines tendresses, 1875.
  • Le Zénith (poema), išspausdinta žurnale Revue des deux mondes, 1876.
  • La justice (poema), 1878.
  • Poésie, 1865-88, A. Lemerre, 1883-88.
  • Le prisme, poésies diverses, A. Lemerre (Paryžius), 1886.
  • Le bonheur (poema), 1888.
  • Épaves, A. Lemerre, 1908.

Proza[taisyti | redaguoti kodą]

  • Œuvres de Sully Prudhomme (poezija ir proza), 8 tomai, A. Lemerre, 1883–1908.
  • Que sais - je? (filosofija), 1896.
  • Testament poétique (esė), 1901.
  • La vraie religion selon Pascal (esė), 1905.
  • Journal intime: lettres - pensée (dienoraštis), A. Lemerre, 1922.


Commons-logo.svg Vikiteka: Sully Prudhomme – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka