Carl Spitteler

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Karlas Špiteleris)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Karlas Frydrichas Georgas Špiteleris
vok. Carl Friedrich Georg Spitteler
Gimė 1845 m. balandžio 24 d.
Listalis, Šveicarija
Mirė 1924 m. gruodžio 29 d. (79 metai)
Liucerna, Šveicarija
Tautybė Šveicarijos vokietis
Veikla poetas
Žymūs apdovanojimai

1919 m. Nobelio literatūros premija

Vikiteka Carl Spitteler
Parašas

Karlas Frydrichas Georgas Špiteleris (vok. Carl Friedrich Georg Spitteler; 1845 m. balandžio 24 d. – 1924 m. gruodžio 29 d.) buvo šveicarų poetas, kuris gavo Nobelio literatūros premiją 1919 m. Jis kūrė pesimistines ir heroines poemas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jis gimė Listalyje, o nuo 1863 m. studijavo teisę Ciuricho universitete. 18651870 m. jis studijavo teologiją ten pat. Vėliau jis dirbo mokytoju Rusijoje nuo 1871 m. rugpjūčio ir ten buvo kartais nuvykdamas į Suomiją iki 1879 m. Vėliau Špiteleris mokė pradinukus Berne, dirbo žurnalistu „Der Kunstwart“, redaktoriumi „Neue Zürcher Zeitung“. 1883 m. pavasarį jis vedė Marie op der Hoff, kurios mokytoju anksčiau buvo.

1881 m. jis išspausdino alegorinę prozinę poemą „Prometėjas ir Epimetėjas“ su slapyvardžiu Carl Felix Tandem. Špiteleris poemoje norėjo pavaizduoti kontrastą tarp idealų ir dogmų per du mitologinius herojus. Jo kūrinį interpretavo Karlas Gustavas Jungas knygoje „Psichologiniai tipai“ (1921 m.) Vėliau Špiteleris perdirbo poemą ir išleido tikru vardu pavadinęs „Prometėjas Kentėtojas“ (Prometheus der Dulder, 1924 m.).

19001905 m. jis kūrė alegorinę-epinę poemą „Olimpinis pavasaris“. Šis kūrinys, kuriame susimaišę fantastiniai, natūralistiniai, religiniai ir mitologiniai motyvai, nagrinėją žmogaus požiūrį į visatą. Jo proziniai kūriniai yra „Du maži mizoginistai“ (1907 m.) apie autobiografines vaikystės patirtis ir „Leitenantas Konradas“ (1898 m.), kuriame matyti natūralizmo įtaka, nors anksčiau Špiteleris jam priešinosi. Autobiografinis romanas „Imago“ (1906 m.) nagrinėja pasąmonės reikšmę konflikte tarp kūrybingo proto ir vidurinės klasės suvaržymų.

Per Antrąjį pasaulinį karą jis savo nepritarimą daugumos vokiškai kalbančių šveicarų palankumui Vokietijai išreiškė esė „Unser Schweizer Standpunkt“. Karlas Špiteleris mirė Liucernoje 1924 m.

Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Prometheus und Epimetheus (1881)
  • Extramundana (1883)
  • Schmetterlinge (1889)
  • Der Parlamentär (1889)
  • Literarische Gleichnisse (1892)
  • Gustav (1892)
  • Balladen (1896)
  • Conrad der Leutnant (1898)
  • Lachende Wahrheiten (1898, esė)
  • Der olympische Frühling (1900–1905, pataisymai 1910)
  • Glockenlieder (1906)
  • Imago (1906, romanas)
  • Die Mädchenfeinde (1907)
  • Meine frühesten Erlebnisse (1914, biografinis)
  • Prometheus der Dulder (1924)