Erik Axel Karlfeldt

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Erik Axel Karlfeldt
[[|200px]]
Gimė	Mirė
1864 m. liepos 20 d.	1931 balandžio 8
Karlbo	Stokholmas

Erikas Akselis Karlfeltas (šved. Erik Axel Karlfeldt, 1864 m. liepos 20 d. Karlbo (Dalarnos lenas) - 1931 m. balandžio 8 d. Stokholmas) – švedų poetas, Nobelio literatūros premijos laureatas.

[taisyti] Biografija

1898 m. Upsalos universitete baigė literatūros istoriją ir anglų filologiją. Dirbo mokytoju, žurnalistu, bibliotekininku. 1907 m. Upsalos universiteto Garbės daktaras. Nuo 1904 m. Švedijos akademijos narys. Nuo 1907 m. Nobelio komiteto narys.

[taisyti] Veikla

1895 m. debiutavo eilėraščių rinkiniu „Tyrlaukių ir meilės dainos“ (Vildmarks och kiirleksvisor). Poezijai būdinga liaudies ir intelektualių kūrybos tradicijų derinimas, neoromantiniai kaimo, gamtos ir meilės motyvai.

Eilėraščių rinkinių „Fridolino dainos“ (Fridolins visor och andra dikter 1898 m.), „Fridolino troškimų sodas“ (Fridolins lustgård och Dalmålningar på rim, 1901 m.) lyrinis herojus - akademinį išsilavinimą įgijęs, į kaimą sugrįžęs ir čia bandantis pritapti intelektualas Fridolinas.

Vėlyvuosiuose eilėraščių rinkiniuose „Flora ir Pomona“ (Flora och Pomona 1906 m.), „Flora ir Belona“ (Flora och Bellona 1918 m.), „Rudens ragas“ (Hösthorn, 1927 m.) ryšku simboliniai vaizdai, amžių sandūros dekadentiškos nuotaikos. Jo eilėraščių išversta ir į lietuvių kalbą.

1931 m. jo kūryba įvertinta Nobelio literatūros premija.