Mario Vargas Llosa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
isp. Jorge Mario Pedro Vargas Llosa
Mario Vargas Llosa (2010).jpg
Mario Vargas Llosa 2010 m.
Gimė: 1936 m. kovo 28 d.
Arekipa, Arekipos provincija, Peru
Tautybė: peruietis, ispanas
Tėvas: Ernesto Vargas Maldonado
Motina: Dora Llosa Ureta
Sutuoktinis(-ė): Julia Urquidi (19551964 m.),
Patricia Llosa (1965 m.–dabar)
Vaikai:

Álvaro Vargas Llosa,
Gonzalo Vargas Llosa,
Morgana Vargas Llosa

Veikla: rašytojas
Žymūs apdovanojimai:

2010 m. Nobelio literatūros premija,
2011 m. Actekų erelio ordinas[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: Mario Vargas LlosaVikiteka
Parašas
Mario Vargas Llosa Signature.svg

Mario Vargas Llosa (gimė 1936 m. kovo 28 d.) yra peruiečių rašytojas, politikas, žurnalistas, esėistas ir Nobelio literatūros premijos laureatas 2010 m.[2] Jis gimė Peru ir yra vienas svarbiausių Lotynų Amerikos rašytojų. Kai kurie kritikai mano, kad jis turėjo didesnę įtaką ir auditoriją nei bet kuris kitas iš Lotynų Amerikos bumo rašytojų. Švedijos Akademija jam suteikė Nobelio literatūros premiją už „jo galios struktūrų kartografiją ir asmenybės pasipriešinimo, maišto ir pralaimėjimo energingus vaizdus“.[3]

Mario Vargas Llosa išgarsėjo po 1960 m. tokiais romanais kaip Didvyrio laikas (La ciudad y los perros, pažodžiui Miestas ir šunys, 1963/1966 m.[4]), Žaliasis namas (La casa verde, 1965/1968 m.) ir Pokalbiai katedroje (Conversación en la catedral, 1969/1975 m.). Jis taip pat reiškėsi kaip literatūros kritikas ir žurnalistas. Tarp jo romanų yra komedijos, detektyvai, politiniai trileriai ir istoriniai romanai. Pagal romanus Kapitonas Pantoja ir Specialioji tarnyba (1973/1978) bei Teta Julija ir scenaristas (1977/1982 m.) buvo sukurti filmai.

1990 m. jis „sugalvojo frazę kuri apkeliavo pasaulį“ paskelbdamas per Meksikos televiziją, kad „Meksika yra tobula diktatūra“. Per kitą dešimtmetį ši frazė tapo priežodžiu.

Dauguma Mario Vargas Llosos kūrinių remiasi jo Peru visuomenės suvokimu ir asmenine jaunystės patirtimi. Tačiau laikui bėgant jo akiratis išsiplėtė ir jis pradėjo rašyti apie kitas pasaulio dalis. Savo esė kuriniuose jis kritikavo nacionalizmą įvairiose šalyse, tarp jų Bosnijoje, Kroatijoje ir Serbijoje[5]. Kitas per jo karjerą besitęsiantis pokytis buvo perėjimas nuo modernizmo prie kartais žaismingo postmodernizmo stiliaus.

Kaip dauguma Lotynų Amerikos rašytojų, Mario Vargas Llosa buvo politiškai aktyvus per visą karjerą. Jo pažiūros iš kairiųlų tapo liberaliomis ir net šiek tiek konservatyviomis. Nos jis iš pradžių rėmė Fidelio Kastro revoliucinę vyriausybę, bet jo iliuzijos apie Kubos autoritarinį rėžimą išsisklaidė. 1990 m. dalyvavo Peru prezidento rinkimuose su centro-dešine Frente Democrático (FREDEMO) koalicija, bet pralaimėjo Alberto Fujimori.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Lo más visto", <a rel="external" href="http://us.cnn.com/", March 4, 2011.
  2. "Peru's Mario Vargas Llosa wins Nobel Literature Prize", The Independent, October 7, 2010.
  3. "The Nobel Prize in Literature 2010." Nobelprize: October 7, 2010. Nuoroda tikrinta October 7, 2010.
  4. Pirmi metai - išleidimas orginalo kalba, antri - anglų.
  5. Kordić 2005, pp. 265–268.