Karakalpakų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karakalpakų kalba
Qaraqalpaq tili
Қарақалпақ тили
Kalbama: Uzbekija, Kazachstanas, Turkmėnija
Kalbančiųjų skaičius: 412 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Altajaus
 Tiurkų
  kipčiakų-nogajų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Uzbekistanas (Karakalpakijos AT)
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:
ISO 639-2: kaa
ISO 639-3: kaa

Karakalpakų kalba – tiurkų kalbų grupės kalba. Vartojama Karakalpakijos AT gyvenančių karakalpakų, iš dalies kitose Uzbekistano vietose, Turkmėnijoje, Kazachijoje, taip pat Afganistane. Kalbančiųjų – 412 000 (1993 m. duomenimis). Skiriamos šiaurės rytų (ja remiasi literatūrinė karakalpakų kalba) ir pietvakarių tarmės. Žodžio pradžioje turi "š", vietoj kitų tiurkų kalbų "č", "s" vietoj "š". Iki 1928 m. buvo vartojami arabų, 19281939 m. lotynų, nuo 1939 m. vartojami rusų rašmenys.[1]

Žemėlapis rodantis karakalpakų kalbos vartojimą

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Karakalpakų kalba. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikipedia
Vikipedija Karakalpakų kalba