Mongolų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mongolų
Paplitimas: Azija (Mongolija, Rusija, Kinija)
Kalbų skaičius: 14
Kilmė:

Altajaus
> mongolų

ISO 639-2:
Linguistic map of the Mongolic languages.png
Klasifikacija: šiaurės, pietryčių

Mongolų kalbos – Altajaus kalbų grupė.[1] Mongolų kalbos kartu su tiurkų ir tungusų-mandžiūrų kalbomis sudaro Altajaus kalbų šeimą.

Vartojamos Mongolijoje, Rusijoje, Šiaurės ir šiaurės rytų Kinijoje. Kalbančiųjų 5,7 mln. Skiriamos šiaurės mongolų (buriatų, kalmukų, mongolų, oiratų), pietryčių (baoanių, daūrų, dunsianų, mongorų) ir tarpinės mongolų kalbos (senoji mongolų rašto ir mogolų kalba). Mongolų kalboms priskiriama kidanių kalba.

Mongolų kalbos susiformavo apie XIVXVI a. iš senosios mongolų kalbos tarmių. Mongolų kalbos – agliutinacinės. Raštą turi mongolų, buriatų, kalmukų, oiratų.[2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. [1] Ethnologue“
  2. Mongolų kalbos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių