Kipčiakų kalbos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Kipčiakų | |
|---|---|
| Paplitimas: | Eurazija (Vidurinė Azija, Sibiras, šiaurės Kaukazas) |
| Kalbų skaičius: | 11 |
| Kilmė: | |
| ISO 639-2: | |
 |
|
| Klasifikacija: |
Kipčiakų-bulgarų Kipčiakų-kumų Kazachų-nogajų |
Kipčiakų kalbos dar vadinamos šiaurės vakarų tiurkų ar vakarų tiurkų kalbomis – tiurkų kalbų pogrupis, kurio kalbomis kalba ~12 mln. žmonių nuo Lietuvos vakaruose iki Kinijos rytuose.
Kipčiakų kalbos skirstomos į 3 grupes:
- Kipčiakų – bulgarų (arba Uralo): baškirų, totorių (tarp jų Sibiro, Barabos, Astrachanės ir kt. dialektai),
- Kipčiakų – kumų (arba Ponto-Kaspijos): karačajų-balkarų, kumykų, karaimų, judėjų Krymo totorių, išnykusios kumanų ir kipčiakų kalbos, kartais priskiriamos Krymo totorių ir urumų kalbos
- Kazachų – nogajų (arba Aralo-Kaspijos): kazachų, karakalpakų, nogajų, kartais priskiriama kirgizų kalba
Nuorodos [taisyti]
|
|||||||||||||||||||||||
