Sąrašas:Rusijos didžiausi miestai
Rusijos Federacija – didžiausia plotu pasaulio valstybė, kurios 17 098 246 km² sausumos plote 2022 m. gyveno 145,5 milijono gyventojų, kurių tankumas 8,50 žm./km². Pagal gyventojų gausumą, tarp pasaulio valstybių yra 9 vietoje.
2019 m. balandžio 26 d. duomenimis, Rusijoje buvo 1 117 miestų. 2022 m. sausio 1 d. šaltiniais, yra 15 milijoninių miestų, 38 miestuose gyvena virš 500 000 gyventojų, dar 3 miestai be keleto tūkstančių – pusmilijoniniai miestai, bei dar vienas miestas – Tula, anksčiau turėjęs virš pusės milijono gyventojų.
Rusijos stambiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiame sąraše geografinės Rusijos Federacijos didžiausi miestai savivaldybės ribose. Sąrašas neįtraukia miestų aglomeracijų ar metropolių statistikos.
Rusijos Federacijos federalinių apygardų centrų pavadinimai surašyti [storu šriftu], federacijos subjektų administraciniai centrai surašyti [plonu šriftu], kiti miestai surašyti [plonu kursyvu]:
Virš 1 milijono gyventojų turintys miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2022 m. šaltiniais yra 15 miestų:
500–999 tūkstančių gyventojų turintys miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2022 m. šaltiniais yra 23 miestai:
Beveik pusmilijoniniai miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2022 m. šaltiniais yra 3 miestai, bei sekantis po jų miestas – Tula, kurioje 1991 m. gyveno 544 000 žmonių:[3]
Paaiškinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Maskva - Rusijos Federacijos sostinė, nuo 1931 m.[1] vienas iš trijų Rusijos federacinių miestų ir didžiausias šalies bei Europos žemyno miestas.
- ↑ Sankt Peterburgas; nuo seno čia gyvenano Baltijos finų etnosai - ižorai, vėliau ir iš Karelijos čia atsikėlę jiems etniškai giminingi ingrai. Jų gyvenamose žemėse su gretimomis teritorijomis vykdavo Švedijos karalystės ir Rusijos kariniai konfliktai, bet po Šiaurės karo iš Švedijos karalystės jas galutinai atplėšė Rusijos imperija. Miestas įkūrtas 1703 m. gegužės 27 d. Tarp 1714—1728 m. ir 1732—1918 m. buvo Rusijos imperijos sostine. Yra vienas iš tryjų Rusijos federacinių miestų, šį statusą turintis nuo 1931 m.
- ↑ Novosibirskas - didžiausias Rusijos azijinės dalies (Užuralės) miestas.
- ↑ 2014 m. kovo 11 d.Krymo autonominei respublikai pasiskelbus nepriklausoma nuo Ukrainos ir persivadinusiai Krymo Respublika – 2014 m. kovo 16 d. Krymo pusiasalyje buvo surengtas referendumas. 97 % balsavus už prisijungimą prie Rusijos, kaip ir visas pusiasalis, Sevastopolio miestas inkorporuotas į Rusijos Federacijos sudėtį. Nors de facto tai Rusijos Federacijos vienas iš pagrindinių subjektų, kaip Rusijos dalį, jį pripažįsta nedaugelis valstybių, o Jungtinės Tautos ne kartą pažymėjo, kad visas Krymas yra integrali Ukrainos dalis.[2]
- ↑ Kaliningradas; iki 1255 m. priklausė prūsų genčių sąjungos sembų genčiai, kol jų Tvankstos pilį tais pačiais metais užėmė Teutonų ordinas ir pasistatė savo pilį, o aplink išaugusį miestą pavadino Kunigsberg, vėliau Königsberg. 1525–1701 m. buvo Prūsijos kunigaikštystės, 1701-1871 m. Prūsijos karalystės, 1871-1945 m. Vokietijos imperijos, vėliau Vokietijos Reicho dalimi ir iki 1945 m. vokiškai vadintas Königsberg (liet. Karaliaučius). Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1945 m. balandžio 9 d. Raudonosios armijos okupuotas ir perėjo TSRS kontrolėn, nuo 1946 m. rusiškai perpavadintas Kaliningradu (Калининград).
Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rusijos miestai
- Virš 100 tūkstančių gyventojų turinčių Rusijos miestų raida
- Rusijos federaciniai miestai
- Europos didžiausių miestų sąrašas
- Baltijos valstybių didžiausių miestų sąrašas
- Lietuvos miestų dydis pagal gyventojus
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- rosstat.gov.ru / Численность постоянного населения Российской Федерации по муниципальным образованиям на 1 января 2022 года; Federalinė valstybės statistikos tarnyba (Федеральная служба государственной статистики). Nuoroda tikrinta: 2022 m. liepos 1 d.
- ↑ rosinfostat.ru / Города федерального значения в России; nuoroda tikrinta: 2022.07.01
- ↑ Crimea. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-07-06.
- ↑ istmat.info / Российский статистический ежегодник; Nuoroda paskelbta: 1994 m.