Vladivostokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vladivostokas
rus. Владивосток
   Coat of Arms of Vladivostok (Primorsky krai) (2001).png   
Vladivostok harbor.jpg
Vladivostoko uostas

Vladivostokas
43°8′0″N 131°54′0″E / 43.13333°N 131.9°E / 43.13333; 131.9 (Vladivostokas)Koordinatės: 43°8′0″N 131°54′0″E / 43.13333°N 131.9°E / 43.13333; 131.9 (Vladivostokas)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Kraštas: Primorės kraštas Primorės kraštas
Gyventojų (2007): 587 000
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: VladivostokasVikiteka

Vladivostokas – miestas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, prie Japonijos jūros Amūro įlankos, 9302 km į rytus nuo Maskvos; Primorės krašto centras. Uostas prie Ramiojo vandenyno, galinis Transsibiro magistralės punktas, tarptautinis oro uostas. Išvystyta mašinų, metalo, laivybos, chemijos, elektros energijos, medienos, kalnakasybos, maisto, statybų, baldų, lengvoji, vaistų, žvejybos pramonė.

Tolimųjų Rytų valstybinis universitetas, technikos, medicinos, ekonomikos universitetai, vadybos aukštoji mokykla, jūrų akademija, menų, žvejybos, komercijos, Ramiojo vandenyno karinis jūrų institutai, Rusijos mokslų akademijos tyrimų institutas. Mieste yra teatrai (dramos, jaunimo, lėlių), filharmonija, muziejai (laivybos, Ramiojo vandenyno, kraštotyros, mineralogijos), dailės galerija, okeanarijus, botanikos sodas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įkurtas 1860 m. kaip karinis postas. 1862 m. tapo uostu, 1871 m. oficialiai tapo pagrindiniu Rusijos uostu prie Ramiojo vandenyno. Nuo 1880 metų turi miesto teises. 1903 m. nutiesta Transsibiro magistralė. 19181920 m. karo metu jį buvo užėmę anglai, amerikiečiai ir japonai.

Katalikų bažnyčia[taisyti | redaguoti kodą]

Katalikų parapija mieste įsteigta 1891 m. Jos veikla apėmė didžiulius Tolimųjų Rytų plotus, o tarp parapijiečių buvo ir Sachalino salos katorgininkai1863 m. sukilėliai, ir tremtiniai iš Lietuvos bei Lenkijos. Bažnyčios fiijos buvo Aleksandrovske (Sachalinas), Chabarovske, Blagoveščenske, Usurijske ir dvi Harbine. Pirmuoju klebonu tapo kun. Kazimieras Radziševskis, perkeltas iš Ūlos parapijos (dab. Vitebsko sritis Baltarusijoje). Vėliau parapijoje kunigavo A. Špiganovičius, P. P. Bulvičius, P. Silovičius, S. Lavrinovičius, V. Miržvinskis, B. Janovičius, G. Jurkevičius, V. Ostrovskis, A. Eismontas, A. Leščinskis ir prancūzų misijos dalyviai.

Vladivostoko katalikai meldėsi medinėje bažnyčioje, o, jai sudegus, 1921 m. buvo konsekruota nauja mūrinė šventovė. Kai 1923 m. buvo įsteigta Vladivostoko katalikų vyskupija ir jos vadovu paskirtas vysk. Karolis Slivovskis, miesto bažnyčia tapo katedra.

Vladivostoko parapija gyvavo neilgai: 1927 m. vyskupas K. Slivoskis buvo ištremtas, 1931 m. nuteistas kalėti kunigas G. Jurkevičius, o aktyvesni parapijiečiai sušaudyti. Bažnyčia buvo uždaryta. 1991 m. parapija pal

engva atsikūrė, vėliau jai sugrąžinta Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos bažnyčia. [1]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Vladivostoko katalikų parapijos informacija (rus.)