Tula

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tula
Тула
   Coat of Arms of Tula.png      Flag of Tula.png   
Tulsky kreml.jpg
Tulos kremlius

Tula
54°12′00″N 37°37′00″E / 54.2°N 37.616667°E / 54.2; 37.616667 (Tula)Koordinatės: 54°12′00″N 37°37′00″E / 54.2°N 37.616667°E / 54.2; 37.616667 (Tula)
Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: (UTC+4)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Tulos sritis Tulos sritis
Gyventojų (2010): 491 999
Plotas: 187,7 km²
Tankumas (2010): 2 621 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: TulaVikiteka

Tula (rus. Тула) – miestas Rusijoje, Tulos srities administracinis centras, esantis 193 km į pietus nuo Maskvos, ant Upos krantų. Tula yra miestas-didvyris.

2007 m. Tuloje gyveno 504 tūkst. gyventojų (33-ias pagal dydį Rusijos miestas). Su priemiesčiais – 650 tūkst. gyv., o su miestais palydovais sudaro aglomeraciją, kurioje gyvena 1,09 mln. gyventojų (2005).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tulos klimatas saikingai žemyninis: vasara gana šilta, liepos mėn. vidutinė temperatūra +18,6 °C, žiema saikingai šalta. Vidutinė metinė temperatūra −4,4 °C. Metinis kritulių kiekis – 500–550 mm, iš jų vasarą – iki 200 mm, rudenį – 130 mm, žiemą – iki 100 mm, pavasarį – 110–120 mm. Vyrauja pietų, vakarų ir pietvakarių vėjai.

Per Tulą teka upė Upa, dešinysis Okos intakas. Į Upą Tuloje įteka trys intakai – Tulica, Voronka ir Bežka. Tula apsodinta liepomis, topoliais, beržais, klevais, uosiais, ąžuolais, kaštonais ir maumedžiais. Priemiesčiuose yra miško zonos, kurios yra senųjų XVI–XVII a. želdinių, pasodintų strateginiais tikslais, likučiai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Tula kažkada buvo svarbi Maskvos Rusijos gynybai. Ji buvo pietiniame valstybės pakraštyje, iš kur puldinėjo Krymo totoriai, netoliese buvo siena su Lietuvos didžiąja kunigaikštyste, todėl Tula buvo įtvirtinta. XIV a. Tulą buvo totorių chano Džanybeko žmonos Taidulos valda. 1503 m. prijungta prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės. 1514-21 m. kairiajame Upos krante buvo pastatytas akmeninis Tulos kremlius, kuris tapo miesto branduoliu. 1552 m. Tula atlaikė Krymo chano Devleto I Girėjaus 30000 kariuomenės apgultį.

XVII a. viduryje Rusijos siena pasislinko į pietus, ir Tula iš miesto tvirtovės ėmė virsti prekybos ir pramonės centru. Maskvos valdovai skatino tradicinės Tuloje kalvystės vystymąsi, kadangi valstybei reikėjo geležies ir muškietų gamybos pramonės. Valdiška ginklų gamyba prasidėjo 1595 m., kai caras Fiodoras I Ivanovičius atleido muškietų ginklakalius nuo duoklės ir prievolių už įsipareigojimą gaminti ginklus valstybei.

XVII a. pradžioje amatinę ginklų gamybą ima keisti gamyklinė. 1712 m. Petro I įsakymu Tuloje imama statyti pirmoji valstybinė ginklų gamykla Rusijoje. Tula tapo pripažintu ginklų ir metalinių gaminių gamybos centru Rusijoje.

1797 m. Tula tapo gubernijos centru.

2000 m. išleista atmintinė 2 rublių moneta, skirta 55-tosioms pergalės Antrajame pasauliniame kare metinėms ir miestui - didvyriui Tulai

1812 m. Tula daug prisidėjo prie Napoleono kariuomenės sutriuškinimo. 1812-14 m. Tulos ginklininkai kariuomenei pagamino 600 tūkst. šautuvų, o Tulos gyventojai tarnavo reguliarioje kariuomenėje ir šauktinių daliniuose. Tulos šauktinių (rus. ополчение) daliniai su mūšiais perėjo visą Europą, o 1814 m. kovą įžengė į Paryžių.

Pasibaigus karams su Napoleono Prancūzija ginklų poreikis sumažėjo, tad Tulos gamintojai užsiėmė naujomis sritimis – ėmė gaminti samovarus ir armonikas, kurie netrukus įgijo pasaulinį garsą.

XIX a. pab. – XX a. pr. Tuloje pradėjo veikti stambios metalurgijos, metalo apdirbimo, karinės ir cukraus pramonės įmonės. Taip pat veikė ir amatinė samovarų, armonikų, meduolių gamyba.

Tarybų valdžia Tuloje pradėjo veikti 1917 m. gruodžio 20 d. Rusijos pilietinio karo metais Tulos pramonės ginklais aprūpino Raudonąją Armiją.

1941 m. spalį – gruodį beveik 45 dienas Tula buvo beveik visiškai apsupta, buvo apšaudoma vokiečių pabūklų ir minosvaidžių, bombarduojama aviacijos. Vokiečiams Tulos paimti nepavyko, jų kariuomenė buvo nustumta tolyn.

Pramonė[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu Tula yra pramoninis miestas:

  • 57,5 % pramonės – metalurgija. Tai dvi ketaus liejimo gamyklos ir 24 vidutinio dydžio įmonės
  • 19 % – mašinų gamyba, metalo apdirbimas, karo pramonė: Tulos ginklų gamykla, Tulos mašinų gamykla, Prietaisų konstravimo biuras, AB Tulos šovinių gamykla, AB Kombainų gamykla, UAB Tulos transformatorių gamykla ir kt.
  • 18,1 % – maisto pramonė

Švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Žinomiausios Tulos aukštosios mokyklos:

  • Tulos valstybinis universitetas
  • L. Tolstojaus Tulos valstybinis pedagoginis universitetas
  • Tulos artilerijos inžinerinis institutas

Taip pat Tuloje filialus turi kitų Rusijos miestų aukštųjų mokyklų filialai:

  • Rusijos neakivaizdinio finansų ir ekonomikos institutas
  • Maskvos Rusijos Vidaus reikalų ministerijos universitetas
  • Maskvos valstybinis kultūros ir meno universitetas
  • Rusijos tarptautinė turizmo akademija.

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Tula yra stambus geležinkelio mazgas. Iš Tulos geležinkelio linijos eina į Maskvą, Oriolą, Kalugą, Uzlovają, Kozelską.
Iki 1996 m. veikė Tulos-Lichvino siaurojo geležinkelio linija.
pagrindinė geležinkelio stotis – Tula I.

Per miestą eina magistralės Maskva-Simferopolis (tranzitiniai automobiliai važiuoja apvažiavimu) ir Kaluga-Riazanė.

Miesto transportas – autobusai, tramvajai, troleibusai ir maršrutiniai taksi.