Sąrašas:Didžiausi administraciniai vienetai

Šiame sąraše pateikiami didžiausi pasaulio valstybių administraciniai vienetai. Pradžioje pateiktas pirmo lygio didžiausių administracinių vienetų sąrašas, žemiau – antrojo lygio.

Pirmojo lygio vienetai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausi valstybių administraciniai vienetai
Nr.	Vėliava	Pavadinimas	Sostinė (ir did. miestas)	Šalis	Plotas (km²)
1		Jakutija	Jakutskas	Rusija	3 083 523
2		Vakarų Australija	Pertas	Australija	2 642 753
3		Krasnojarsko kraštas	Krasnojarskas	Rusija	2 366 797
4		Grenlandija	Nukas	Danija	2 166 086^[1]
5		Nunavutas	Ikaluitas	Kanada	2 038 722
6		Kvynslandas	Brisbanas	Australija	1 851 736
7		Aliaska	Džunas (did. miestas: Ankoridžas)	Jungtinės Amerikos Valstijos	1 717 854
8	N/A	Sindziangas	Urumčis	Kinija	1 664 897
9		Amazonė	Manausas	Brazilija	1 559 167
10		Kvebekas	Kvebekas (did. miestas: Monrealis)	Kanada	1 542 056
11		Šiaurės Teritorija	Darvinas	Australija	1 419 630
12		Šiaurės Vakarų teritorijos	Jelounaifas	Kanada	1 346 106^[2]
13		Para	Belenas	Brazilija	1 245 870
14	N/A	Tibeto autonominis regionas	Lasa	Kinija	1 228 400
15	N/A	Vidinė Mongolija	Hohotas (did. miestas: Baotou)	Kinija	1 183 000
16		Ontarijas	Torontas	Kanada	1 076 395
17		Pietų Australija	Adelaidė	Australija	1 044 353
18		Britų Kolumbija	Viktorija (did. miestas: Vankuveris)	Kanada	944 735
19		Mato Grosas	Kujaba	Brazilija	903 207
20		Naujasis Pietų Velsas	Sidnėjus	Australija	809 952
21		Chabarovsko kraštas	Chabarovskas	Rusija	787 633
22		Irkutsko sritis	Irkutskas	Rusija	774 876
23		Jamalo nencų autonominė apygarda	Salechardas (did. miestas: Nojabrskas)	Rusija	769 250^[3]
24		Čiukčių autonominė apygarda	Anadyris	Rusija	721 481
25	N/A	Činghajus	Siningas	Kinija	721 000
26		Teksasas	Ostinas (did. miestas: Hiustonas)	Jungtinės Amerikos Valstijos	696 241
27	N/A	Rytų provincija	Damamas	Saudo Arabija	672 522
28	N/A	Agadeso regionas	Agadesas	Nigeris	667 799
29		Alberta	Edmontonas (did. miestas: Kalgaris)	Kanada	661 848
30		Saskačevanas	Redžaina (did. miestas: Saskatūnas)	Kanada	651 900
31		Manitoba	Vinipegas	Kanada	649 950
32		Archangelsko sritis^[4]	Archangelskas	Rusija	589 913
33		Minas Žeraisas	Belo Horizontė	Brazilija	586 514
34		Bahija	Salvadoras	Brazilija	564 760
35	N/A	Tamanraseto vilaja	Tamanrasetas	Alžyras	556 200
36		Chantų-mansių autonominė apygarda	Chanty Mansijskas (did. miestas: Surgutas)	Rusija	534 801^[3]
37	N/A	Tombuktu regionas	Timbuktu	Malis	496 611
38	N/A	Sičuanas	Čengdu	Kinija	485 000
39		Jukono teritorija	Vaithorsas	Kanada	482 443
40	N/A	Kufros savivaldybė	Džaufas	Libija	479 160
41		Kamčiatkos kraštas	Kamčiatkos Petropavlovskas	Rusija	464 275
42		Magadano sritis	Magadanas	Rusija	462 464
43	N/A	Heilongdziangas	Harbinas	Kinija	460 000
44	N/A	Gansu	Landžou	Kinija	454 000
45		Naujojo Slėnio muchafaza	Charga	Egiptas	440 098
46		Užbaikalės kraštas	Čita	Rusija	431 892
47		Karagandos sritis	Karaganda	Kazachstanas	427 982
48	N/A	Adraro vilaja	Adraras	Alžyras	424 948
49		Kalifornija	Sakramentas (did. miestas: Los Andželas)	Jungtinės Amerikos Valstijos	423 967
50		Komija	Syktyvkaras	Rusija	416 774

Antrojo lygio vienetai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Largest country subdivisions by area
Nr.	Vėliava	Pavadinimas	Sostinė	I-ojo lygio vienetas	Šalis	Plotas (km²)
1	n.	Kikiktaluko regionas	Ikaluitas	Nunavutas	Kanada	989 879
2	n.	Šiaurės Rytų Grenlandijos nacionalinis parkas	nėra	Grenlandija^[1]	Danija	972 000
3		Taimyro dolganų-nencų rajonas	Dudinka	Krasnojarsko kraštas	Rusija	897 900
4		Evenkų rajonas	Tura	Krasnojarsko kraštas	Rusija	763 200
5	nėra	Šiaurės Kvebekas	nėra	Kvebekas	Kanada	747 191
6	nėra	Užmiesčių bendruomenių administracija	Port Ogasta, Andamūka	Pietų Australija	Australija	624 339
7	nėra	Al Ahsos muchafaza	Hufufas	Rytų provincija		534 000
8	nėra	Sermersokas	Nukas	Grenlandija ^[1]	Danija	531 900
9	nėra	Avanata	Ilulisatas	Grenlandija ^[1]	Danija	522 700
10		Jukono teritorija^[5]	Vaithorsas	Jukonas	Kanada	482 443
11	nėra	Bajangolo mongolų autonominė prefektūra	Korla	Sindziangas	Kinija	472 472
12	nėra	Nagču prefektūra	Nagču	Tibeto autonominis regionas	Kinija	450 537
13	nėra	Kivaliko regionas	Rankin Inletas	Nunavutas	Kanada	444 621
14	nėra	Kitikmeoto regionas	Keimbridž Bėjus	Nunavutas	Kanada	443 277
15	nėra	Kenoros apskritis	Kenora	Ontarijas	Kanada	407 213
16	nėra	Jukono–Kojukuko apskaitinė apylinkė	nėra	Aliaska	Jungtinės Amerikos Valstijos	382 810
17	nėra	Rytų Pilbaros sritis	Niumanas	Vakarų Australija	Australija	379 571
18	nėra	Timbuktu apskritis	Timbuktu	Tombuktu regionas	Malis	347 488
19	nėra	Haisi mongolų ir tibetiečių autonominė prefektūra	Delingha	Činghajus	Kinija	325 785
20	nėra	Barklio regionas	Tenant Krikas	Šiaurės Teritorija	Australija	322 713
21		Olenioko ulusas	Oleniokas	Jakutija	Rusija	318 000
22	nėra	Ngario prektūra	Šigadzė	Tibeto autonominis regionas	Kinija	304 683
23	nėra	Šiaurinis Krantas	Bė Komo	Kvebekas	Kanada	300 281
24	nėra	Bilmos departamentas	Bilma	Agadeso regionas	Nigeris	296 279
25		Anadyrio rejonas	Anadyris	Čiukčių autonominė apygarda	Rusija	287 900
26	nėra	Vidurio Dykumos rajonas	Alis Springsas	Šiaurės Teritorija	Australija	281 312
27	nėra	Ilio kazachų autonominė prefektūra	Jiningas	Sindziangas	Kinija	268 778 ^[6]
28	nėra	Makdonelio regionas	Alis Springsas	Šiaurės Teritorija	Australija	268 329
29	nėra	Alšos aimakas	Alašan Dzo Či	Vidinė Mongolija	Kinija	267 574
30	nėra	Chelenbuiro prefektūra	Hailaras	Vidinė Mongolija	Kinija	263 953

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 Grenlandija yra tik Danijos Karalystės, bet ne Danijos valstybės sudedamoji dalis, todėl galėtų būti pozicionuojama ir kaip nepriklausoma valstybė.
↑ Iki 1999 m., kol buvo sudarytas Nunavutas, Šiaurės Vakarų teritorijos buvo didžiausias pasaulyje administracinis vienetas (plotas 3 439 296 km²
↑ ^3,0 ^3,1 Jamalo nencų autonominė apygarda ir Chantų-mansių autonominė apygarda patenka į Tiumenės srities sudėtį, tačiau visi šie trys adm. dariniai laikomi atskirais federaciniais subjektais. Bendras Tiumenės srities plotas su abiem autonominėmis apygardomis – 1 433 270 km².
↑ Su Nencų AA
↑ Jukono teritorija į smulkesnius vienetus nedalijama, ir sudaro vieną didelę provinciją.
↑ Įskaitant į ją patenkančias Tarbagatajaus ir Altajaus prefektūras.

[Greenland-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 Grenlandija yra tik Danijos Karalystės, bet ne Danijos valstybės sudedamoji dalis, todėl galėtų būti pozicionuojama ir kaip nepriklausoma valstybė.

[2] Iki 1999 m., kol buvo sudarytas Nunavutas, Šiaurės Vakarų teritorijos buvo didžiausias pasaulyje administracinis vienetas (plotas 3 439 296 km²

[Tyumen-3] 3,0 ^3,1 Jamalo nencų autonominė apygarda ir Chantų-mansių autonominė apygarda patenka į Tiumenės srities sudėtį, tačiau visi šie trys adm. dariniai laikomi atskirais federaciniais subjektais. Bendras Tiumenės srities plotas su abiem autonominėmis apygardomis – 1 433 270 km².

[4] Su Nencų AA

[5] Jukono teritorija į smulkesnius vienetus nedalijama, ir sudaro vieną didelę provinciją.

[:6-6] Įskaitant į ją patenkančias Tarbagatajaus ir Altajaus prefektūras.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]