Karaganda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karaganda
kaz. Қарағанды
   Karaganda seal.png   
Дворец Культуры Горняков.JPG
Kultūros namai

Karaganda
49°53′00″N 73°10′00″E / 49.883333°N 73.166667°E / 49.883333; 73.166667 (Karaganda)Koordinatės: 49°53′00″N 73°10′00″E / 49.883333°N 73.166667°E / 49.883333; 73.166667 (Karaganda)
Laiko juosta: (UTC+6)
Valstybė: Kazachstano vėliava Kazachstanas
Regionas: Karagandos sritis Karagandos sritis
Gyventojų (2007): 413 500
Commons-logo.svg Vikiteka: KaragandaVikiteka
Kirčiavimas: Karagandà

Karaganda – miestas Kazachijos vidurinėje dalyje, srities centras. Antrasis pagal dydį po Almatos Kazachijos miestas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1856 m. įkurta angliakasių gyvenvietė, kurioje kastos akmens anglys vario lydyklai. Sparčiau plėstis pradėjo XX a. ketvirtame dešimtmetyje nutiesus geležinkelį. Karagandos anglių baseinas turėjo tapti svarbiausiu akmens anglių tiekėju Uralui. Plėtotas daugiausia kalinių darbu. Lagerių komplekso, vadinamojo Karlago, rajonas, pasak Aleksandro Solženicyno, buvo didžiausios Gulago archipelago provincijos centras.

1934 m. gavo miesto teises. Nuo 1936 m. srities centras. 1939 m. jau turėjo 166 000 gyventojų. Per Antrąjį pasaulinį karąSSRS vakarinės dalies į Karagandą evakuota pramonės įmonių. Ypač svarbi tolesnei miesto pramonės plėtrai buvo iš Donecko baseino atkelta akmens anglių kasybos mašinų gamykla. Po karo miestas toliau plėtėsi, tapo antru pagal gyventojų skaičių Kazachijos miestu, svarbiu pramonės ir kultūros centru.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1933 m. ir 2006 m.
1933 m. 1939 m.sur. 1956 m. 1959 m.sur. 1967 m. 1973 m. 1979 m.sur. 1983 m. 1989 m.sur.
118 900 156 200 350 000 378 200 498 000 552 000 571 877 600 000 507 318
1999 m.sur. 2006 m. - - - - - - -
436 864 409 151 - - - - - - -


Miesto schema
Technikos universitetas
Karagandos teatras

Infrastruktūra[taisyti | redaguoti kodą]

22 km į pietryčius nuo Karagandos nuo 1992 m. veikia tarptautinis Sary Arkos oro uostas. Išplėtotas akmens anglių sodrinimas, mašinų (šachtų įrenginių, elektrotechnikos gaminių) gamyba, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, lengvoji, maisto pramonė.

Yra Kazachijos mokslų akademijos skyrius, Karagandos valstybinis universitetas, įkurtas 1972 m., technikos universitetas, medicinos akademija, teisės institutas. Veikia 17 mokslinio tyrimo institutų. Yra Istorijos ir kraštotyros, Vaizduojamojo meno muziejai, Kazachų dramos, rusų dramos, muzikinės komedijos teatrai, Filharmonija, Botanikos sodas.

Lietuviai[taisyti | redaguoti kodą]

Karagandos priemiestyje Michailovskoje veikė lageris, kuriame 1950 m. kalėjo apie 3000 kalinių, apie 300 jų – lietuviai. Kaliniai daugiausia dirbo statybose. Kunigo A. Dumbliausko iniciatyva 1977 m. Karagandoje pastatyta katalikų Šv. Juozapo bažnyčia. XXI a. pr. Karagandoje tebegyveno kelios dešimtys lietuvių. 2003 m. įkurta Karagandos lietuvių kultūros draugija.

1990 m. į Karagandą buvo nuvykusi buvusių politinių tremtinių ir Lietuvos TV žurnalistų ekspedicija. Sukurtas dokumentinis filmas „Karlagas – mirties žemė“ (rež. Vitalis Gruodis). [1]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Aldona Juodvalkytė. Karaganda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 392 psl.