Puruša sūkta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Puruša sūkta (skr. पुरुष सूक्तम् = puruṣa sūktam) – vienas plačiausiai nagrinėjamų indų šventųjų tekstų rinkinio – Rigvedos – himnų. Yra 10-ojoje mandaloje, pažymėtas 90-uoju numeriu. Priskiriamas rišiui Narajanai.

Himną sudaro 16 posmų: 15 skambančių anuštubho metru ir paskutinis – trištubhu. Taip pat yra ir kita „Puruša sūktos“ versija, kurią sudaro 24 posmai, kurių dalis skirta rišiui Narajanai.

Himne aprašomas kosminio pirmažmogio Purušos aukojimo ritualas. Himno pradžioje (1-4 posmai) Puruša apibūdinamas kaip uždengęs visą Žemę, esąs viskuom, iš jo viskas kilę. Toliau (5-6) aprašomas Purušos aukojimo ritualas (jadžna), kurį atlikę dievai, sadhjai ir rišiai. Vėliau himne pasakojama, kaip iš Purušos radosi įvairūs gyvūnai, šventosios giesmės, iš skirtingų Purušos kūno dalių atsirado varnos (luomai): iš burnos – brahmanai, iš rankų – kšatrijai, iš šlaunų – vaišijai ir iš pėdų – šudros. Paskutiniuose posmuose aprašyta kaip iš Purušos radosi kosminiai elementai.

Puruša sūkta laikoma pirmuoju indų tekstu, kuriame apibrėžtos skirtinga hinduistų socialinė hierarchija.

Tekstas[taisyti | redaguoti kodą]

Originalas (transliteracija):

sahasraśīrṣā puruṣaḥ sahasrākṣaḥ sahasrapāt |
sa bhūmiṃ viśvato vṛtvāty atiṣṭhad daśāṅgulam ||
puruṣa evedaṃ sarvaṃ yad bhūtaṃ yac ca bhavyam |
utāmṛtatvasyeśāno yad annenātirohati ||
etāvān asya mahimāto jyāyāṃś ca pūruṣaḥ |
pādo 'sya viśvā bhūtāni tripād asyāmṛtaṃ divi ||
tripād ūrdhva ud ait puruṣaḥ pādo 'syehābhavat punaḥ |
tato viṣvaṅ vy akrāmat sāśanānaśane abhi ||
tasmād virāḷ ajāyata virājo adhi pūruṣaḥ |
sa jāto aty aricyata paścād bhūmim atho puraḥ ||
yat puruṣeṇa haviṣā devā yajñam atanvata |
vasanto asyāsīd ājyaṃ grīṣma idhmaḥ śarad dhaviḥ ||
taṃ yajñam barhiṣi praukṣan puruṣaṃ jātam agrataḥ |
tena devā ayajanta sādhyā ṛṣayaś ca ye ||
tasmād yajñāt sarvahutaḥ sambhṛtam pṛṣadājyam |
paśūn tāṃś cakre vāyavyān āraṇyān grāmyāś ca ye ||
tasmād yajñāt sarvahuta ṛcaḥ sāmāni jajñire |
chandāṃsi jajñire tasmād yajus tasmād ajāyata ||
tasmād aśvā ajāyanta ye ke cobhayādataḥ |
gāvo ha jajñire tasmāt tasmāj jātā ajāvayaḥ ||
yat puruṣaṃ vy adadhuḥ katidhā vy akalpayan |
mukhaṃ kim asya kau bāhū kā ūrū pādā ucyete ||
brāhmaṇo 'sya mukham āsīd bāhū rājanyaḥ kṛtaḥ |
ūrū tad asya yad vaiśyaḥ padbhyāṃ śūdro ajāyata ||
candramā manaso jātaś cakṣoḥ sūryo ajāyata |
mukhād indraś cāgniś ca prāṇād vāyur ajāyata ||
nābhyā āsīd antarikṣaṃ śīrṣṇo dyauḥ sam avartata |
padbhyām bhūmir diśaḥ śrotrāt tathā lokāṃ akalpayan ||
saptāsyāsan paridhayas triḥ sapta samidhaḥ kṛtāḥ |
devā yad yajñaṃ tanvānā abadhnan puruṣam paśum ||
yajñena yajñam ayajanta devās tāni dharmāṇi prathamāny āsan |
te ha nākam mahimānaḥ sacanta yatra pūrve sādhyāḥ santi devāḥ ||

Lietuviškas vertimas:

Tūkstantagalvis, tūkstantkojis, tūkstantgalvis Puruša
Uždengęs Žemę iš visų pusių, ją viršijo per dešimt pirštų
Puruša yra visa, kas buvę, ir tai, kas turi būti
Jis viešpats nemirties, kuris maistu save perauga
Tokia didi didybė jo yra, Puruša už tai dar didingesnis
Jo ketvirtis – būtybės visos, trys ketvirčiai – nemirtingumo danguje
Trim ketvirčiais tiesus dangun pakilo Puruša, o ketvirčiu jis vėliai čia
Nukreiptas į visas puses iš ten jis žengė, pas tą, kurs valgo ir kuris – ne
Iš jo didybė užgimė, o iš didybės – Puruša
Jis gimęs Žemę viršijo iš priekio, paskui – iš už nugaros
Dievai kai auką Puruša-aukojimu išsitempė
Pavasaris jų buvo sviestas, vasara – kuras, ruduo – auka lieta
Tą auką-Purušą, gimusį pradžioj, apšlakstė ant aukojimo žolės
Jį paaukojo dievai, sadhjai ir tie, kurie rišiai
Iš tos aukos pilnos buvo surinktas pieno ir sviesto mišinys
Sukūrė tuos oru lakiojančius gyvius, laukinius ir tuos, kurie naminiai
Iš tos aukos pilnos užgimė himnai ir giedojimai
Iš to užgimė maldų daina, iš to radosi aukojimo kalba
Iš to arkliai gimimą gavo ir tie, kurie su dviem eilėm dantų
Iš to gi karvės gimė, iš to gi rados ožkų-avių veislė
Kai Purušą jie padalino, tie kartų perkeitė jie jį
Burna kas jo? Kas dvejos rankos? Kas šlaunim ir pėdom dviem vadinta?
Brahmanas tai jo burna, dvi rankos – sukurtas karys
Dvi šlaunys jo – tai, kas vaišiju yra, iš pėdų jo dviejų šudra gimė
Mėnulis gimęs iš minties yra, o Saulė rados iš akių dviejų
Iš burnos užgimė Indra ir ugnis, iš kvėpavimo gi gimė vėjas
Iš bambos pasidarė orų platybė, o iš galvos pasivertė dangus
Iš dviejų pėdų – Žemė, pasaulio šalys – iš ausies; pasaulius taip surėdė
Pas jį buvo aptvaras iš septynių pliauskų, tris kart septynios malkos sukurtos tada
Dievai kai auką tempdami, pririšo Purušą kaip gyvūną
Auka auką dievai aukojantys yra, tokie aukojimai pirmykščiai buvo
Didybės tos gi nusekė dangun, kur sadhjai gyvena – dievai pirminiai

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]