Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Puruša sūkta (skr. पुरुष सूक्तम् = IAST : puruṣa sūktam ) – vienas plačiausiai nagrinėjamų indų šventųjų tekstų rinkinio – Rigvedos – himnų. Yra 10-ojoje mandaloje, pažymėtas 90-uoju numeriu. Priskiriamas rišiui Narajanai .
Himną sudaro 16 posmų: 15 skambančių anuštubho metru ir paskutinis – trištubhu. Taip pat yra ir kita „Puruša sūktos“ versija, kurią sudaro 24 posmai, kurių dalis skirta rišiui Narajanai.
Himne aprašomas kosminio pirmažmogio Purušos aukojimo ritualas. Himno pradžioje (1-4 posmai) Puruša apibūdinamas kaip uždengęs visą Žemę, esąs viskuom, iš jo viskas kilę. Toliau (5-6) aprašomas Purušos aukojimo ritualas (jadžna ), kurį atlikę dievai , sadhjai ir rišiai . Vėliau himne pasakojama, kaip iš Purušos radosi įvairūs gyvūnai, šventosios giesmės, iš skirtingų Purušos kūno dalių atsirado varnos (luomai) : iš burnos – brahmanai , iš rankų – kšatrijai , iš šlaunų – vaišijai ir iš pėdų – šudros . Paskutiniuose posmuose aprašyta kaip iš Purušos radosi kosminiai elementai.
Puruša sūkta laikoma pirmuoju indų tekstu, kuriame apibrėžtos skirtinga hinduistų socialinė hierarchija.
Originalas (transliteracija):
sahasraśīrṣā puruṣaḥ sahasrākṣaḥ sahasrapāt |
Lietuviškas vertimas :
Puruša tūkstantagalvis, tūkstantakis, tūkstantpėdisPavasaris jo buvo sviestas , vasara – kuras, ruduo – tai nuliejimasSadhjai ir kurie rišiai giesmės , gaidos yra užgimęmalda iš tos užgimusarkliai yr‘ gimę, ir tie, pas ką dantų abi eiliGalvijai gi užgimė iš jos, iš jos ožkos ir avys gimėBrahmanas burna jo buvo, ranki dvi – sukurtas kariūnas vaišijas , iš pėdų šudra gimėMėnulis išu mentos yr‘ gimęs, iš akies Saulė gimėIndra ir Agnis , iš kvėpavimo jo vėjas gimėdangus Žemė , šalys – iš ausies; pasaulius šitaip surikiavo [jie]
