Vedizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rigveda MS2097.jpg

Vedizmas, vedų religija – seniausi žinomi indų tikėjimai ir kultai, paplitę II tūkstantmečio vuduryje – I tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje. Svarbiausias žinių apie vedizmą šaltinis – vedos. Vedizmas yra politeistinė religija.

Iš pradžių buvo garbinamos sudievintos gamtos jėgos, net atskiri jos objektai (kalnai, medžiai), vėliau buvo sukurti antropomorfizuotų dievų, dar vėliau – abstrakčių dievybių vaizdiniai. Vedizmo dievų panteonas kūrėsi daug amžių, todėl aiškios jų hierarchijos nėra. „Rigvedoje“ pagal veiklos sritis jie skiriami į 3 grupes – dangaus, atmosferos ir žemės dievus.

Populiariausi dievai:

  • Indra – perkūno, karo dievas;
  • Agnis – ugnies dievas;
  • Soma – mėnulio dievas;
  • Surja – saulės dievas;
  • Rudra – audrų ir nelaimių dievas;
  • Ušasė – aušros deivė;

Kultą sudarė aukų (dažniausiai gyvulių) aukojimas po atviru dangumi. Tai buvo daroma su magiškomis apeigomis. Iš pradžių aukojimui vadovaudavo genties vadas, šeimos galva. VII-VI a. pr. m. e. atsirado profesionalai žyniai – brahmanai, kultinės apeigos tapo sudėtingesnės. Žyniai skaitydavo arba giedodavo iš „Rigvedos“ himnus, kalbėdavo maginius užkeikimus. I tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje iš vedizmo išsivystė brahmanizmas.