Kiauneliškio gamtinis rezervatas
| Kiauneliškio gamtinis rezervatas | |
|---|---|
| IUCN Ia kategorija (gamtos rezervatas) | |
 Kiauneliškio rezervato stendas
| |
| Vieta: | Švenčionių sav., Aukštaitija |
| Artimiausia didesnė gyvenvietė: | Švenčionėliai |
  Kiauneliškio gamtinis rezervatas | |
| Koordinatės: | 55°16′22.44″ š. pl. 25°52′9.68″ r. ilg. / 55.2729000°š. pl. 25.8693556°r. ilg. |
| Plotas: | 2,83 km² |
| Valdymas: | Labanoro regioninis parkas |
Kiauneliškio gamtinis rezervatas – unikalus saugomos gamtos nedidelis kampelis, esantis rytų Lietuvoje, Švenčionių rajono savivaldybėje, Kaltanėnų seniūnijoje. Įkurtas išsaugoti šiaurės rytinėje Labanoro girios dalyje išlikusią sengirę, smėlingų banguoto reljefo Rytų Aukštaitijos lygumų drėgnų pušynų etaloną bei kurtinių tuoktavietes.
Saugomos teritorijos plotas 283 hektarai Antaliedės girininkijos (Švenčionėlių miškų urėdija) 32 kv., 11 sklype, bei 33 kv., 1 sklype. Rezervato teritorija driekiasi nuo kelio 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina šiauryn link Kiauneliškio. Su rezervatu besiribojančioje 2 km plento atkarpoje pastatytas ženklas „Sustoti draudžiama“.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kiauneliškio gamtinis rezervatas yra Labanoro regioninio parko dalis. Rezervato ribose yra 3 nedideli ežerėliai. Tai Šeškynėlio ežeras (185 m ilgio, bei 115 m pločio) ir kiti du bevardžiai, iš kurių didesnis apie 50 m pločio ir 60 m ilgio, trečiasis esantis nuošaliau – mažiausias – apie 20 m pločio bei tiek pat ilgio.
- nuo Labanoro kaimo apie 4,6 kilometrai į rytus, prie rezervato pietvakarinės ribos,
- nuo Kaltanėnų miestelio apie 8,8 kilometrai į vakarus, prie jo pietrytinio kampo.
- nuo Švenčionėlių miesto apie 17 km į šiaurės vakarus (važiuojant artimiausiu keliu pro Antaliedės girininkiją), tarp kurių 14,5 kilometrų žvyrkeliu.
Gamtos ir istorijos saugomi objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kiauneliškio gamtiniame rezervate augančioms paprastosioms pušims (Pinus sylvestris) daugiau kaip 170 metų.
- Kiauneliškio dviviršūnė pušis laikoma aukščiausia Lietuvoje pušimi ir trečia pagal aukštį tarp Lietuvos medžių. Jos duomenys: 44 metrų aukščio, 66 cm skersmens arba 2,08 m apimties, 10 ktm tūrio. Manoma, kad pušei apie 200 metų. Ji šiek tiek pasvirusi. Maždaug 30 metrų aukštyje šakojasi į dvi viršūnes. 2006 metų kovo mėn. 22 d. iš Kauno atvykęs miško genetinių išteklių specialistas į pušį įkopė ir išmatavo.
- Rytiniame rezervato pakraštyje auga saugomos Šešios Labanoro pušys.
- Kiauneliškio mūšio metu žuvusių Lietuvos partizanų atminimui, Kiauneliškio gamtiniame rezervate, 2003 m. rugsėjo 7 d. atidengta tipinių atminimo ženklų kompozicija[1].
Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ genocid.lt / 2005 m. kovo 11–12 d. sukako 60 metų, kai Labanoro girioje įvyko KIAUNELIŠKIO MŪŠIS; Atnaujinta: 2005-03-18
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- maps.lt / Kiauneliškio gamtinis rezervatas (Ortofono žemėlapis)
- labanoras.am.lt / Labanoro regioninio parko svetainė Archyvuota kopija 2019-10-25 iš Wayback Machine projekto. ir žemėlapis Archyvuota kopija 2018-06-12 iš Wayback Machine projekto.
- anp.lt / Aukštaitijos nacionalinis parkas Archyvuota kopija 2016-08-13 iš Wayback Machine projekto., bei Aukštaitijos NP Archyvuota kopija 2016-07-29 iš Wayback Machine projekto. ir Labanoro RP žemėlapiai
- lrt.lt / Urėdas: atradau aukštesnę už aukščiausią Lietuvos pušį, 2014 gruodžio 07.
- lzinios.lt / Punios pušis – jau be karūnos[neveikianti nuoroda], 2014 gruodžio 07.
- aukstaitijosgidas.lt / Atradimai Labanore: aukščiausia pušis, žieminiai grybai, netikras raganosis Archyvuota kopija 2014-12-19 iš Wayback Machine projekto., 2014 gruodžio 06.
