Kuosa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Corvus monedula
Kuosa (Corvus monedula)
Kuosa (Corvus monedula)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Varniniai
(Wikispecies-logo.svg Corvidae)
Gentis: Varnos
(Wikispecies-logo.svg Corvus)
Rūšis: Eurazinė kuosa
(Wikispecies-logo.svg Corvus monedula)
Binomas
Corvus monedula
Linnaeus, 1758
Paplitimo arealas
Paplitimo arealas

Eurazinė kuosa (lot. Corvus monedula, angl. Jackdaw, vok. Dohle) – varninių (Corvidae) šeimos paukštis. Lietuvoje įprastai vadinama kuosa, rečiau – kniauke, pusvarne.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Kuosos kūno ilgis 34-39 cm, išskėstų sparnų tarpugalių atstumas 64-73 cm, svoris 175–280 g. Dydžiu mažesnė už naminį karvelį, o nuo kitų varninių paukščių skiriasi dydžiu, šviesiais kaklo šonais, trumpesniu snapu, greitesniu polėkiu ir būdingu balsu. Abiejų lyčių viršugalvis, nugara, uodega ir sparnai juodi, melsvo metalo blizgesio. Kaklas pilkas, jo šonai balsvi.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kuosos Lietuvoje iš dalies sėslios, tačiau apie 40 proc. migruoja į artimiausius šiltesnius kraštus – Lenkiją, Vokietiją. Grįžtančios pas mus pasirodo apie kovo vidurį.

Elgsena[taisyti | redaguoti kodą]

Kuosa

Gyvena miestuose, gyvenvietėse, miškų pakraščiuose, parkuose, soduose, senose sodybose. Labai vikri ir triukšminga, dažnai laikosi su savo gentainiais – varnomis, kovais, krankliais. Rudenį ir žiemą didžiuliai kuosų būriai nakvoja didelių miestų ir gyvenviečių želdiniuose.

Monogamas. Lizdus krauna uoksuose, pastogėse, palėpėse, bokštuose, ventiliacijos angose. Lizdus krauti pradeda kovo pabaigoje. Dažniausiai peri kolonijomis. Deda 4-6 smailiais galais, žalsvos arba melsvos spalvos su rusvomis dėmelėmis kiaušinius. Peri 17-18 dienų. Perinčią patelę maitina patinas. Išsiritusius jauniklius maitina abu porelės nariai. Susmulkintą ir seilėmis suvilgytą maistą atneša žiočių maiše. Lizdą jaunikliai palieka po 30 dienų.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Kuosa minta vabzdžiais, jų vikšrais, kirmėlėmis, tačiau lesa ir augalinį maistą, taip pat pagauna pelinių graužikų, pasmaguriauja paukščių kiaušiniais. Padaro žalos sodams, išlesa daug ankstyvųjų veislių obuolių, kriaušių. Žiemą lankosi sąvartynuose. Kuosų populiacija padidėjusi, miestuose kelia triukšmą, teršia aplinką, iš sąvartynų į gyvenamus rajonus atneša parazitinių kirmėlių kiaušinių, infekcinių ligų sukėlėjų. Be to, kuosos kelia grėsmę saugiam lėktuvų skraidymui. Todėl jų skaičius turi būti reguliuojamas.

Kuosos kranksėjimas

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Kuosa – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka