Hoisalų sakralinė architektūra

Hoisalų sakralinė architektūra
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Indija, Karnataka
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	i, ii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1670
Regionas**	Azija–Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas	2023 (45 sesija)
Vikiteka:	Hoisalų sakralinė architektūra
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Hoisalų sakralinė architektūra (angl. Sacred Ensembles of the Hoysalas) – UNESCO pasaulio paveldo objektas Indijoje, Karnatakoje, apimantis 3 Hoisalų imperijos laikų (XII–XIII a.) hinduistines šventyklas. Paveldo objektu 2003 m. paskelbtos trys, pačios išskirtiniausios hoisalų architektūros šventyklos. Joms būdingos hiperrealistinės skulptūros ir akmens bareljefai, užpildantys visą skulptūrinį paviršių, apeinamosios platformos, didelių apimčių skulptūrinės galerijos, keliaaukščiai frizai, Hoisalų dinastijos mitinio protėvio Salos legendų perteikimas vaizdiniais.^[1]

Šventyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas	Vietovė	Koordinatės
Čenakešavos šventykla	Belūras	13°9′46″ š. pl. 75°51′38″ r. ilg. / 13.16278°š. pl. 75.86056°r. ilg. / 13.16278; 75.86056
Hoisalešvaros šventykla	Halebidu	13°12′47″ š. pl. 75°59′42″ r. ilg. / 13.21306°š. pl. 75.99500°r. ilg. / 13.21306; 75.99500
Čenakešavos šventykla	Somnathpuras	12°16′32″ š. pl. 76°52′53″ r. ilg. / 12.27556°š. pl. 76.88139°r. ilg. / 12.27556; 76.88139

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Sacred Ensembles of the Hoysalas, unesco.org

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Indijoje

Vakarų	Eloros olos (1983) · Adžantos olos (1983) · Elefantos olos (1987) · Čampanero-Pavagadho archeologinis parkas (2004) · Čhatrapačio Šivadžio geležinkelio stotis (2004) · Džantar Mantaras Džaipūre (2010) · Radžasthano kalnų tvirtovės (2013) · Raniki vavas (2014) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016、kartu su 6 kitom valstybėmis) · Ahmadabado istorinis miestas (2017) · Džaipuras Radžastane (2019) · Dholavira, Harapos miestas (2021)	Indijos vėliava

Šiaurės	Agros fortas (1983) · Tadžmahalas (1983) · Keoladeo nacionalinis parkas (1985) · Fatehpur Sikris (1986) · Nanda Devi ir Gėlių slėnio nacionaliniai parkai (1988) · Humajūno kapavietė (1993) · Kutb Minaras ir jo kompleksas (1993) · Indijos kalnų geležinkeliai (1999) · Delio raudonasis fortas (2007) · Aukštųjų Himalajų nacionalinis parkas (2013) · Nalandos vienuolyno archeologinė vietovė (2016) · Kačendžongos nacionalinis parkas (2016)

Vidurio	Budistų paminklai Sančyje (1989) · Khadžuraho paminklų grupė (1986) · Bhimbetkos olų būstai (2003)

Rytų	Konarko saulės šventykla (1984) · Kazirangos nacionalinis parkas (1985) · Manaso laukinės gamtos draustinis (1985) · Sundarbanai (1997, kartu su Bangladešu) · Mahabodhio šventyklų kompleksas (2002) · Indijos kalnų geležinkeliai (1999) · Viktorijietiškosios gotikos ir art deco ansambliai Mumbajuje (2019) · Šantiniketanas (2023)

Pietų	Didžiųjų gyvųjų Mahabalipuramo šventyklų grupė (1984) · Goa bažnyčios ir konventai (1986) · Hampio paminklų grupė (1986) · Didžiosios gyvosios Čolos šventyklos (1987) · Patadakalio paminklų grupė (1987) · Vakarų Ghatai (2012) · Ramapos šventykla (2021)· Hoisalų sakralinė architektūra (2023)

Nematerialusis	Kūdijatas, sanskrito teatras Keraloje (2008) · Ramlila, tradicinis Ramajanos atlikimas (2008) · Vedinio guedojimo tradicija (2008) · Ramanas: Garhvalio Himalajų religinė šventė ir ritualinis teatras (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Mudijetas: ritualinis Keralos teatras (2010) · Kalbelija: Radžastano liaudies dainos ir šokiai (2010) · Čhau šokis (2010) · Budistinis giedojimas Ladake: šventųjų budizmo tekstų recitavimas Užhimalajų Ladako regione, Džamu ir Kašmyras, Indija (2012) · Sankirtana, ritualinis Manipūro dainavimas, būgnų muzika ir šokis (2013) · Tradicinė thatherų varkalystė Džandiala Guru, Pundžabe (2014) · Joga (2016) · Kumbh Mela (2017) · Durga Pudža Kalkutoje (2021) · Gudžarato garba (2023)