Pašupačio antspaudas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pašupačio antspaudas

Pašupačio antspaudas – artefaktas (talkchlorito antspaudas), rastas Mohendžo Dare ir vaizduojantis figūrą, neretai siejamą su Šiva. Pavadintas pagal vieną iš Šivos epitetų – Pašupatį (Paśupati – „žvėrių viešpats“).

Atspaudas rastas 1928–1929 m. atliekant kasinėjimus Mohendžo Dare – viename iš svarbiausių Indo slėnio civilizacijos centrų. Antspaudas stačiakampis, jo matmenys 3,56 x 3,53 cm, storis – 0,76 cm. Jo centre pavaizduota sėdinti humanoidinė figūra, žvelgianti priešais, kojas sulenkusi per kelius ir sulietusi padus. Rankos, papuoštos apyrankėmis, nuleistos ant kelių. Ant krūtinės, panašu, kad kaba trys eilės antkaklių, o liemuo sujuostas juosta su kutu. Figūra turi aukštyn sukeltą šukuoseną (arba galvos apdangalą), kurią supa du dideli ragai. Po figūra ir iš jos šonų pavaizduoti žvėrys – dramblys ir tigras dešinėje, raganosis ir buivolas kairėje, du elniai ar kalnų ožiai apačioje. Antspaudo viršuje yra 7 piktogramos (Harapos raštas).

Britų archeologas, tyrinėjęs Indo slėnio civilizaciją, Džonas Maršalas teigė, kad vaizduojama figūra yra vyriška dievybė, turinti tris veidus, kurie galėtų simbolizuoti dieviškąją trejybę (nors neatmetė, kad įsivaizduotinas ir ketvirtas veidas, žvelgiantis atgalios). Ties juosmeniu esančią vertikalę jis interpretavo ne kaip juostos kutą, o kaip falą. Maršalas šį atvaizdą laikė hinduistų dievo Šivos (kuris vėliau sutapatintas su vedinės religijos Rudra) prototipu, kadangi lygiai kaip antspaude vaizduojama dievybė, Šiva ikonografijoje labai dažnai sutinkamas sėdintis lotoso pozoje ir yra didysis jogas (mahāyogi), kartais vaizduojamas trimis veidais (trimukhi), vienas Šivos epitetų yra Pašupatis („žvėrių valdovas“), su Šiva siejamas falo kultas (šivalingam), o Šivos tridantį Maršalas laiko ragų atitikmeniu.

Maršalo „proto-Šivos“ teorija tapo populiaria indologų tarpe, tačiau jai pateikiama ir oponuojančių nuomonių. Teigiama, kad figūra iš tiesų nėra triveidė, kad galimai vaizduoja moterišką dievybę arba buivolų viešpatį.

Pastebėtina, kad panašių dievybių, į vaizduojamą Pašupačio antspaude, randama ir kitur senovės pasaulyje. Labai panašus motyvas aptiktas ant Gundestrupo indo (Lateno kultūra). Raguotos dievybės populiarios Mino civilizacijos religijoje, semitų religijose.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]