Sančis
23°28′46″ š. pl. 77°44′22″ r. ilg. / 23.47944°š. pl. 77.73944°r. ilg.
| Budistų paminklai Sančyje | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
 | |
| Vieta |  Indija
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | i, ii, iii, iv, vi |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 524 |
| Regionas** | Azija ir Ramusis vandenynas |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1989 (13 sesija) |
  Sančis šalies/regiono žemėlapyje
| |
 Vikiteka: |
Sančis |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Sančis (hind. साँची, IAST: Sãcī) – kaimas centrinėje Madhja Pradešo valstijoje, už 46 km nuo jos sostinės Bhopalo, garsėjantis savo budizmo paminklais, kurie 1989 m. buvo įtraukti į į UNESCO saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Paminklai pastatyti laikotarpyje nuo III a. pr. m. e. iki XII a. Tai svarbi budizmo piligrimystės vieta, žinoma savo stūpomis. Jas puošia budizmo ir hinduizmo architektūrai būdingi įėjimo vartai Torana, kiekvienas jų simbolizuojantys meilę, taiką, tikėjimą ir drąsą.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžioji stūpa yra seniausias išlikęs akmens statinys Indijoje. Ją Sančyje ant Budos relikvijų joms apsaugoti pastatė Maurjų imperatorius Ašoka III a. pr. m. e. Tačiau II a. pr. m. e. statinį nuniokojo Šungų dinastijos valdovas Pušjamitra Šunga. Vėliau stūpą, jau perpus didesnę, atstatė jo sūnus Agnimitra. Tai buvo dharmos rato simbolis. Vartai buvo pastatyti valdant Satavahanų dinastijai.
Iki XII a. Sančis išliko svarbiu budizmo kultūros centru, kol neįsigalėjo centrinėje Indijoje islamas ir po to nepradėjo nykti budizmo šventovės. Praėjus užmaršties šimtmečiams, Sančio paminklai buvo vėl „atrasti“ ir aprašyti britų 1818 m. Dar po šimtmečio čia buvo įkurtas muziejus.
