Keto

Keto (gr. Κητος, „jūros pabaisa“) graikų mitologijoje – paslaptinga vandens pabaisa, grėsmės, keistų padarų ir siaubo jūroje personifikacija. Ji – Gajos ir Ponto dukra. Galiausiai žodis „keto“ tapo santrumpa apybūdinančia bet kokią jūros pabaisą, net ir dabar naudojamas. Jos vyras – Forkinas, su kuriuo jie susilaukė daug vaikų bendrai vadinamų Forkidais (Forkinais).

Graikų mene Keta buvo piešiama kaip gyvatiška žuvis. Pagal Keto taip pat yra pavadintas Banginio žvaigždynas.

Vaikai:

1. Su Forkinu
   1. Echidna
   2. Gorgonės
      1. Eurialė
      2. Medūza
      3. Steno
   3. Grajos
      1. Deino
      2. Enio
      3. Pemfredo
   4. Hesperidės
      1. Aiglė
      2. Aretusa
      3. Eritėja
      4. Hesperija
   5. Ladonas
   6. Scilė
   7. Sirenos
   8. Toosa

Nimfa

Keto – Okeano duktė, okeanidė najadė, dievo Helijo mylimoji. Su Helijumi susilaukė žvaigždės nimfos Astridės, upės dievo Hidaspo žmonos.

Literatūra

• „Nonnos, Dionysiaca“ – graikų epas (5 a.)