Delfai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Delfai
gr. Δελφοί
Museuarqueologicodelfos.jpg
Delfų muziejus

Delfai
38°29′00″N 22°30′00″E / 38.483333°N 22.5°E / 38.483333; 22.5 (Delfai)Koordinatės: 38°29′00″N 22°30′00″E / 38.483333°N 22.5°E / 38.483333; 22.5 (Delfai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Graikijos vėliava Graikija
Periferija (regionas): Centrinės Graikijos periferija
Nomas: Fokidės nomas
Gyventojų (2001): 3 511
Commons-logo.svg Vikiteka: DelfaiVikiteka
Kirčiavimas: Dèlfai
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 393

Delfai – miestas vidurio Graikijoje. Veikia archeologijos muziejus.

Delfai – archeologinis paminklas ir miestas šiuolaikinėje Graikijoje į pietvakarius nuo Parnaso kalno, Fokidės slėnyje. Delfų šventykloje gyveno Delfų orakulas, žymiausias klasikinio graikų pasaulio orakulas ir tai buvo svarbiausia Apolono garbinimo vieta. Delfai buvo visų graikų šventovė ir kas ketveri metai atletai iš visos Graikijos rungdavosi Pitijos žaidynėse. Graikai ją laikė pasaulio centru ir iš tikrųjų ji pastatyta jiems žinoto pasaulio centre.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos


Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Pagrindinis straipsnis – Fokidė.

Tai buvo politinis ir religinis centras: Delfuose pitija skelbdavo savo pranašystes , juose posėdžiaudavo amfiktionai. Žymiausios graikų žaidynes po olimpinių vykdavo Delfuose: pitijos žaidynės, per kurias būdavo organizuojami muzikiniai, literatūriniai ir gimnastikos konkursai, taip pat procesijos Šventuoju keliu. Nugalėtojus vainikuodavo lauro (Apolono medžio) vainikais. Finansinis centras: mokėdavo, kad išgirstų orakulą ir jam atsidėkotų. Du žyniai valdė fondus (kartais skolindavo miestams) ir prižiūrėjo brangenybes (auksą, brangius daiktus), padovanotas Apolonui.

Moralinis centras: ten buvo visos graikų religinės tradicijos. Išmintingais aforizmais buvo aprašinėtos šventyklos sienos. Į ją ateidavo žmonės apsivalyti nuo nusikaltimų ir kitokios gėdos.

Delfų kraštovaizdis taip pat buvo paslaptingas ir laukinis, kupinas mitinių prisiminimų. Buvo žinomas Gajos, Žemės deivės, pirmosios vietovės deivės, pagimdžiusios gyvatę Pitoną, mitas. Švenčiant Apolono, užmušusio pabaisą, pergalę, būdavo organizuojamos žaidynės, per kurias dar kartą suvaidindavo šią dramą. Gajos aptvara buvo kaiminystėje fontano, kuriame pasiskandino Kastalija, Apolono persekiota nimfa, šventasis lauro medis, pitija. Delfuose per Dioniso gimimo šventę atlikdavo paslaptingus ritualus. Dzeusas vilkas ten taip pat turėjo savo šventyklą. Uolose gyveno plėšrieji paukščiai. Parnaso viršūnėse, esančiose visiškai arti, lankydavosi Apolonas ir mūzos. Apačioje plytinti lyguma buvo palikta natūrali: ten drausdavo dirbti žemę ir statyti pastatus.