Gabriel García Márquez
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gabriel José de la Concordia García Márquez (g. 1927 m. kovo 6 d. Arakatakoje) – Kolumbijos rašytojas, žurnalistas, literatūrinės Nobelio premijos laimėtojas.
[taisyti] Biografija
Gabriel José García Márquez gimė 1927 metų kovo 6 dieną, Šiaurės Kolumbijoje, telegrafininko Gabriel Eligio García ir Luisa Santiaga Márquez Iguarán šeimoje. Iki 8 metų gyveno savo senelio iš motinos pusės, pulkininko, 1899 – 1903 metų pilietinio karo dalyvio, generolo Nicolás Ricardo Márquez Mejía namuose. Keletas jo prietaringų tetų gyveno drauge. Gabriel pasakojimo stiliui didžiulę įtaką turėjo vaikystės aplinka ir jo močiutė Tranquilina Iguarán Cotes.
1940 – 1942 metais Gabriel José García Márquez lankė pradinę jėzuitų mokyklą. Nuo 1943 m. tęsė mokslus nacionaliniame Sikapiro koledže.
1947 m. laikraštyje „El Espectador“ („Stebėtojas“) paskelbtas pirmasis rašytojo apsakymas „Trečiasis susitaikymas“, parašytas Kafkos stiliumi. Tais pačiais metais García Márquez įstojo į teisės fakultetą Bogotos universitete. 1948 pavasarį, prasidėjus neramumams ir pilietiniam karui šalyje, rašytojas išvyko iš sostinės ir tęsė studijas Kartachenos universitete, įsidarbino Kartachenos laikraštyje „El Universal“. Taip García Márquez išmainė teisę į žurnalistiką. 1955 metais parašė seriją straipsnių apie kolumbietį jūrininką, kuris 10 dienų išgyveno vienas jūroje. Vėliau iš šių žurnalistinių ataskaitų gimė apsakymas „Pasakojimas apie katastrofą patyrusio laivo jūreivį“. 1955 metais rašytojas išvyko į Europą. Jam išvykus, Bogotoje už draugų surinktas lėšas išleista pirma jo knyga „Kritę lapai“.
1956 Kolumbijos diktatorius generolas Rochas Pinilla uždarė „El Espectador“ („Stebėtoją“). García Márquez apsistojo Paryžiuje, dirbo keliems laikraščiams ir rimtai užsiimė kūryba. 1957 metais parašė „Niekas nerašo pulkininkui“, keliavo po socialistinę Europą. Parašė „90 dienų už geležinės uždangos“. 1957 m., pasitraukus iš valdžios Rochasui Piniljai, García Márquez apsistojo Karakase ir bendradarbiavo su „Momento“ žurnalu, vedė Mercedes Barcha (Mersedes Barča), rašė keletui žurnalų ir kūrė apsakymus iš „Didžiosios Mamos laidotuvių“.
1959 m. pradėjo rengti reportažus iš Havanos, netrukus įsteigė Prensa Latina – Kubos naujienų agentūrą. Dirbo šiai agentūrai Kolumbijoje, Kuboje ir Niujorke. 1961 m. persikelė į Mechiką ir pagaliau paskelbė „Niekas nerašo pulkininkui“. 1962 – 1965 m. García Márquez Mechike leido žurnalą ir rašo filmų scenarijus. Romanas „Negerą valandą“ pelnė „Esso“ premiją Kolumbijoje, bet išspausdintas variantas buvo blogai suredaguotas, ir Márquez jos atsisakė. Tais pačiais metais jis publikavo apsakymų rinkinį „Didžiosios Mamos laidotuvės“. 1965 m. pradėjo rašyti romaną „Šimtas metų vienatvės“. Šis kūrinys 1967 m. išleistas keliomis kalbomis ir pelnė rašytojui daugybę tarptautinių apdovanojimų.
1967 m. rašytojas persikėlė į Barseloną. Jam suteiktas Niujorko Kolumbijos universiteto garbės vardas. 1972 m. jis publikavo „Neįtikėtina ir liūdna istorija apie nekaltąją Eréndirą ir jos kietaširdę senelę“. 1974 m. Bogotoje įsteigė kairiųjų laikraštį „Alternatyva“, 1975 m. išspausdino „Patriarcho rudenį“. Nuo 1975 García Márquez laiką leido Bogotoje ir Mechike, užsiimė politika, padėjo įsteigti Kolumbijos partiją „Firmes“, įkūrė HABEAS – organizaciją, kuri turi padėti politiniams kaliniams, rašė scenarijus. 1980-1984 m. rašė savaitines apžvalgas keliems tarptautinias laikraščiams.
1981 m. rašytojas gavo Prancūzų garbės legiono apdovanojimą. Paskelbtas romanas „Vienos mirties istorija, apie kurią visi žinojo iš anksto“.
1982 m. Garciá Márquez įteikta Nobelio premija literatūros srityje. Rašytojas paskelbė „Guavos aromatą“, pokalbius su savo draugu Plinio Apuleyo Mendoza, parašė „Viva Sandino“ („Tegyvuoja Sandino“) – pjesę apie revoliuciją Nikaragvoje. 1985 m. paskelbė romaną „Meilę choleros metais“, 1989 „Generolas savo labirinte“, 1992 rinkinį „Keisti piligrimai“, 1994 „Meilė ir kiti demonai“, 1996 „Pagrobimo naujienos“.
1999 m. Garciá Márquez įsigjo Kolumbijos savaitinį žurnalą „Cambio“.
2000 metais paskelbta, kad jam diagnozuotas limfų vėžys. Rašytojas gydosi Meksike ir JAV. 2001 m. paskelbė memuarus „Vivir para contarla“, arba „Gyventi, kad tai pasakytum“.
