Trasa Monaco
| Šalis | Monakas |
|---|---|
| |
| Trasos pavadinimas | Circuit de Monaco |
| Grand Prix | Formulės 1 Monako Grand Prix |
| |
| Trasos ilgis | 3 337 m |
| Ratų skaičius | 78 |
| Distancija | 260,286 km |
| Posūkių skaičius | 19 |
| Trasos rekordas | 1:14.260 (Max Verstappen, Red Bull Racing, 2018) |
| |
| Tinklalapis | www.acm.mc/ |
Monaco trasa (pilnas pavadinimas – Circuit de Monaco, dažnai vadinama Monte Carlo trasa) – Formulės 1 trasa sudaryta iš Monte Carlo ir La Condamine miestų gatvių, Monako kunigaikštystėje. Viena iš seniausiai naudojamų trasų Formulės 1 istorijoje. Joje nuo 1950 vyksta Formulės 1 Monako Grand Prix.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Formulė 1 įžengė į Monako kunigaikštystę tik gimusi. 1950 pirmą taurę iš čia išsivežė Chuan Manuel Fangio, kuris visą distanciją įveikė per 3 valandas, 13 minučių ir 19 sekundžių, vidutiniškai ratą įveikdamas beveik 99 km per valandą greičiu. Jau tada buvo pradėta kalbėti, jog trasa nėra saugi. 1952 Formulė 1 atsisveikino su Monaku. Tačiau, jau 1955 vėl grįžo į čempionato kalendorių ir tapo neatsiejama čempionato dalimi iki šių dienų. Per visą trasos istoriją joje žuvo du pilotai: Luigi Fagiolli, (1952, treniruotėje) ir Lorenzo Bandini, (1967). Dar du išslydę iš trasos galėjo pasimėgauti šiltu įlankos vandeniu. Palyginus su kitomis trasomis galima teigti, kad tai viena iš saugiausiu trasų.
Tai pati lėčiausia trasa čempionate, jei kalbėtume apie vidutinį rato įveikimo laiką. Čia reikalingos ypač minkštos sudėties padangos. Labai svarbus stabilus bolido galinių ratų sukibimas su danga, kuriems tenka ypatingai didelis krūvis dėl pastovių didelių pagreitėjimų išvažiuojant iš lėtų posūkių. Pilotai turi būti visą laiką susikaupę ir preciziškai tikslūs pilotuodami bolidą prieš posūkį, posūkyje ir išvažiuojant iš jo. Dažniausiai komandos reguliuoja bolidus taip, kad atsirastų kuo didesnė prispaudžiamoji galia.
Lenktynės Monake vadinamos Formulė 1 brangakmeniu, tačiau paklauskite apie tai bet kurio mechaniko ir išgirsite ilgą keiksmažodžių virtinę. Pirmiausia, sunkios darbo sąlygos. Daug metų mechanikams teko dirbti improvizuotuose tentiniuose boksuose. 2004 organizatoriai pažadėjo žymiai pagerinti komforto sąlygas. Jie net pastatė kažką panašaus į boksus.
Jei lenktynės Monake nebūtų čempionato bendraamžės ir neturėtų istorinės trasos statuso, vargu ar joms atsirastų vietos čempionato kalendoriuje. Siaura ir pavojinga trasa netinkama šiuolaikiniams bolidams, kurie joje jaučiasi lyg žvėris narve privačiame zooparke. „Rojus“ laisvoje nuo mokesčių zonoje, 30 000 gyventojų, tarp jų ir daugelis Formulės 1 pilotų.
Kalendoriuje nėra daugiau tokio keisto ir prieštaringo etapo. Matyt todėl, ir todėl, kad jis tapęs istoriniu, jei nepasakus – legendiniu, pergalė šioje trasoje labai vertinama pilotų. Ir išties – autodrominių etapų čempionate yra septyniolika, o etapas gatvėmis yra vienintelis. Nuspėti lenktynių baigtį turbūt sudėtingiausia čempionate. Vienintelė piloto klaida praktiškai garantuoja pasitraukimą iš kovos. Variklių galia beveik neįtakoja rezultatų. Lenkimui vietų reikia ieškoti „su žiburių“. Štai jums ir visas komplektas priežasčių priešingų Formulės1 galimybėms.
2004 trasa buvo kiek atnaujinta: visiškai pasikeitė žymusis Rascasse posūkis, vietomis paklotas naujas asfaltas, pastatytos naujos tribūnos.
Statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.svg){kind=small}
Daugiausia kartų yra laimėjęs Ayrton Senna – 6 (iš jų 5 kartus paeiliui), po penkias pergales iškovojo Graham Hill ir Michael Schumacher.
Adresas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Automobile Club de Monaco
23 Boulevard Albert 1er
Monaco Cedex
MC 98012
Monte Carlo
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- www.f1db.com Archyvuota kopija 2005-09-23 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
- www.f-1.lt (liet. k.)