Biodegalai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Biodegalams gali būti naudojamos cukrašvendrės

Biodegalai – vienas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, biokuras, pagamintas iš biomasės ir naudojamas kaip degalai vidaus degimo, dyzeliniams, Stirlingo ir kituose varikliuose, dažniausiai automobilių transporto reikmėms.

Biodegalų rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Automobiliuose dažniausiai naudojamos šios biodegalų rūšys: bioetanolis, biodyzelinas, augalinis aliejus, bioalyva.

Bioetanolio gamybai gali būti panaudojamos:

Iki 20 % bioetanolio priemaišos benzine nereikalauja techninių variklio pakeitimų ir nemažina variklio galios. Norint naudoti aukštesnės koncentracijos bioetanolį reikalingi variklio pakeitimai. Bioetanolis yra labiausiai pasaulyje paplitę biodegalai.

Biodyzelinas – augalinio aliejaus esteris, rapsų metilo esteris, rapsų etilo esteris, gaminamas iš augalinio aliejaus ir alkoholio (metanolio arba etanolio). Jį galima naudoti neperdirbant variklio. Šiuo metu lengvųjų automobilių gamintojai nesuteikia garantijos varikliams, naudojantiems gryną biodyzeliną.

Augalinis aliejus naudojamas tik perdirbtuose varikliuose. Neseniai paskelbta apie ketinimus biokurui panaudoti gyvulinius riebalus.

Biodegalų poveikis[taisyti | redaguoti kodą]

Mažėjant iškastinio kuro rezervams ir brangstant jo gavybai bei gamybai, biokuro panaudojimas transporte suteikia šias teigiamas galimybes:

  • Demonopolizuojama degalų tiekimo rinka, dažnai priklausanti nuo užsienio ekonominių ir politinių faktorių.
  • Degalų gamyba vyksta netoli jų vartojimo, todėl sumažėja pačių degalų transportavimo išlaidos.
  • Suteikiamos naujos galimybės žemės ūkio įmonėms.
  • Svarbiausia – mažinama tiesioginė aplinkos tarša, nes beveik visa biokuro gamyba ir vartojimas dalyvauja uždarame gamtos cikle.

Tyrimai parodė, kad naudojant aukštos etanolio koncentracijos kurą (pvz., E85, 70-85 % etanolio, plačiai naudojamas Švedijoje, plinta JAV), išskiriama mažiau kancerogeninių medžiagų nei naudojant įprastą kurą, taip pat mažesnės šiltnamio dujų emisijos, tačiau išsiskiria žymiai daugiau acetaldehido, kuris veikimas saulės šviesos išskiria ozoną, kuris savo ruožtu skatina žmogui kenksmingo smogo susidarymą. [1]

Biodegalų vartojimo skatinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Europos Sąjunga yra priėmusi direktyvą 2003/30/EG Dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte, kurioje numatoma iki 2020 m. padidinti biokuro dalį iki 20 % viso kuro sunaudojimo. 2006 m. išleista Europos Komisijos „Žalioji knyga“ (KOM (2006) 105) Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija, 2007 m. paskelbtas Europos Bendrijų komisijos komunikatas (KOM(2006) 848) Atsinaujinančios energijos panaudojimo gairės. [2]

Lietuvoje, siekiant paskatinti biodegalų gamybą ir vartojimą yra priimti šie teisės aktai:

  • Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1940; 2004, Nr. 28-870)
  • Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklės (Žin., 2001, Nr. 37-1269):
    • 95 markės variklių benzinas turi būti pagamintas naudojant priedą bioetiltretbutileterį (bio-ETBE), kuris mišinyje su benzinu turi sudaryti ne mažiau kaip 7 % tūrio, bet ne daugiau kaip 15 % tūrio
    • 95 markės variklių benzinas, pagamintas be bio-ETBE, savo sudėtyje privalo turėti 5 % tūrio bioetanolio
    • dyzelinas (išskyrus 2 klasės arktinį dyzeliną) privalo savo sudėtyje turėti 5 % tūrio riebalų rūgščių metilo esterio (RRME), pagaminto iš augalinės kilmės aliejų ar gyvūninės kilmės riebalų
  • Biodegalų gamybos plėtros finansavimo 2007 m. taisyklės (Žin., 2007, Nr. 91-3667):
    • rapsų grūdai – 160 Lt/t, javų grūdai - 114 Lt/t
    • maksimalus 2007 m. visiems pareiškėjams kompensuojamų rapsų grūdų kiekis – 111 390 t, javų grūdų – 66 686 t

Biodegalų vartojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiausiai biodegalų (bioetanolio) yra naudojama Brazilijoje ir JAV.

Ateities biodegalai[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu Lietuvoje gaminami tik pirmos kartos biodegalai.[3] Pirmos kartos biodegalai – degalai, kuriems kaip žaliava naudojami maistiniai augalai, turintys lengvai išgaunamų cukrų, krakmolo ir aliejaus. Gamybos metu cukrūs sufermentuojami į bioetanolį, o iš riebalinių rūgščių transesterifikacijos būdu pagaminamas biodyzelinas. Šios kartos biodegalai susiduria su daugeliu problemų, nes jų gamybos didinimas kelia grėsmę maisto produktų gamybai ir bioįvairovei. Be to, jų gamyba brangesnė, lyginant su degalų gamyba iš naftos. Kai kada biodegalų gamybos metu šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų išsiskyrimas yra didesnis, nei tradicinių degalų, jei vertinamas visas gyvavimo ciklas, įskaitant trąšų gamybą, transportavimą ir pan.

Antros kartos biodegalai – degalai, kuriems kaip žaliava naudojama lignoceliuliozės turinti biomasė. Tai mediena ir jos atliekos, žemės ūkio atliekos (šiaudai, kukurūzų kotai ir pan.) bei energetiniai augalai, tokie kaip sora rykštėtoji (Panicum virgatum), drambliažolė (Miscanthus sinensis). Šių žaliavų kiekiai yra neriboti, jie nesudaro konkurencijos maisto produktų gamybai. Antros kartos biodegalų gamybai suvartojama visa žaliava, o ne tik atskiri jos komponentai.

Lyginant pirmos ir antros kartos biodegalus, pastarųjų galima pagaminti ženkliai daugiau iš biomasės, užauginamos tame pačiame žemės plote ir mažiau derlingoje žemėje.

Trečios kartos biodegalų gamintojai siekia patobulinti pačią žaliavą, t. y., išvesti labiau aliejingų augalų veisles, tobulinti atskirų augalų genus, atsakingus už aliejaus gamybą ir pan.

Ketvirtos kartos biodegalai – degalai, kurių gamybai naudojama žaliava iš genetiškai modifikuotų augalų. Juos auginant iš atmosferos absorbuojami didžiuliai CO2 kiekiai sukaupiami augalų stiebuose, šakose ir lapuose. Vėliau iš augalų biomasės biocheminių procesų metu, naudojant genomiškai sintezuotus mikrobus, efektyviai gaminami biodegalai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. New Scientist, 21 April 2007, Biofuel's dirty little secret
  2. Aleksas Jakštas. Europos Sąjungos teisinė bazė, reguliuojanti biokuro gamybą ir naudojimą. 2007 m. lapkričio 8 d. Konferencijos „Biokuro ateitis Lietuvoje: problemos ir galimybės“ medžiaga
  3. http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/bioenerlt/index_files/Biodegalai_galut.pdf Biodegalai

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Biodegalai – atsinaujinantys energijos ištekliai (sud. Ernestas Zaleckas). - Akademija: Lietuvos žemės ūkio universiteto Leidybos centras, 2010. - 28 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-896-75-3