Hidroenergija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Hidroenergija – atsinaujinančiosios energetikos rūšis, kuri energiją išgauna iš judančio vandens jėgos. Vandens energija gali būti panaudota mechanikoje ir elektros gamyboje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Žinios apie Lietuvos hidroenergetikos formavimąsi siekia XIV a., kuomet didieji Lietuvos kunigaikščiai savo raštuose mini upes, ežerus, tvenkinius ir malūnus. 1841 m. publikacijos nurodo, kad Lietuvos gubernijose buvo 532 hidrojėgainės ir 161 vėjo malūnas. Šiose jėgainėse gaunama energija buvo naudojama grūdams malti ir popieriaus, vilnos, medienos ir metalo pramonei vystyti.

Pirmosios hidroelektrinės buvo pastatytos 18761881 m. Laufene, Vokietijoje ir Greisaide, Jungtinėje Karalystėje. Pirmosios elektrinės buvo mažos ir siekė tik kelių šimtų vatų galią. 1910 m. Lietuvoje pirmoji HE pastatyta Anykščiuose.

Atsinaujinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Saulės energija garina vandenį iš žemės vandenų ir vandens garai kyla į viršų. Vandens garams pasiekus vėsesnį atmosferos oro sluoksnį, jie kondensuojasi ir formuojasi debesys. Drėgmė krenta į žemę lietaus ir sniego pavidalu, papildydama vandens atsargas vandenynuose ir upėse. Hidroenergija vadinama atsinaujinančiu energijos šaltiniu, nes žemės vanduo nuolat pasipildo krituliais.