Biodyzelinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Biodyzelino pavyzdys
Biodyzeliną naudojantis automobilis

Biodyzelinas – augalinio aliejaus esteris, rapsų metilo esteris, rapsų etilo esteris, gaminamas iš augalinio aliejaus ir alkoholio (metanolio arba etanolio). Priklausomai nuo gamyboje naudojamo alkoholio rūšies – metanolio arba etanolio, jis vadinamas metilo arba etilo esteriu atitinkamai.

Biodyzelinas vartojamas dyzeliniuose varikliuose, įmaišant iki 5% jo į dyzeliną lengvuosiuose automobiliuose ir iki 30% – modifikuotiems miesto autobusų varikliams. Tam tikromis sąlygomis biodyzelinas gali būti vartojamas grynas.

Gamyba[taisyti | redaguoti kodą]

Biodyzelinas gaminamas iš aliejinių augalų, tokių kaip rapsai ar saulėgrąžos, taip pat iš gyvulinių riebalų. biodyzelino gamybos iš aliejinių sėklų kaštai maždaug 2 kartus didesni nei dyzelino gamybos kaštai iš žalios naftos. Bioetanolio gamybos išlaidos maždaug 2–3 kartus didesnės nei benzino gamybos išlaidos iš žalios naftos.

Europoje pagrindinė biodyzelino gamybos žaliava yra rapsai. Rapsai augdami naudoja anglies dioksidą ir paverčia jį deguonimi bei angliavandeniliais, kurie sukaupti rapsų sėklose. Rapsų aliejus patenka į peresterinimo reaktorių, kur yra paverčiamas biodyzelinu. Degalams sudegus variklyje, į atmosferą išskiriamas beveik toks pat anglies dioksido kiekis, kuris buvo sunaudotas augant augalams.

Aplinkosauga[taisyti | redaguoti kodą]

Tai ekologiškai švarūs biodegalai. Biodyzelinas pasižymi mažesne, šiltnamio efektą skatinančia dujų emisija nei iškastinis kuras. Dėl mažo teršalų kiekio, rapsų metilo esteris – tinkamiausi degalai transportui miestuose, tankiai apgyvendintose vietovėse, taip pat žemės ūkio technikai. 100% biodyzelino naudojimas gali sumažinti CO2 išmetimą 40–50 %. Naudojant 5% mišinį, CO2 išmetimas sumažėja 2,0–2,5 %. Biodyzelinas yra skaidomas mikroorganizmų, todėl juo užterštas dirvožemis greičiau apsivalo. Tai biologinės kilmės produktas, todėl, patekus į dirvą, daugiau kaip 90 % jo suyra per standartinę 21 paros trukmę. Biodyzelinas santykinai sumažina CO2 kiekį atmosferoje.

Beatodairiškai plečiant energetinių kultūrų plotus – rapsų Europoje ar sojos JAV, nekeičiant sėjomainos, žemės ūkiui dėl plečiamų monokultūrų plotų gresia degradavimas, t. y. dirvožemio išsekimas, kai jis kitoms kultūroms taps nenašus. Dėl šių pasekmių kai kurių šalių rinkose jau susiduriama su pagrindinių maisto produktų problema.


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Biodyzelinas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka