Oro tarša

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gamyklos – vienas oro taršos šaltinių

Oro tarša – medžiagų, kenksmingų žmonėms bei kitiems organizmams arba pažeidžiančių aplinką, išmetimas į atmosferą.

Oro teršalai[taisyti | redaguoti kodą]

Oro teršalus galima suskirstyti į pirminius ir antrinius. Pirminiai teršalai į aplinką išmetami tiesiogiai. Tai sieros ir azoto oksidai, anglies monoksidas ir dioksidas ir kiti. Tuo tarpu antriniai teršalai susidaro iš pirminių jiems reaguojant tarpusavyje ar su aplinkoje esančiomis medžiagomis. Tipiškas antrinis teršalas – priežemyje susidaręs ozonas, viena pagrindinių fotocheminį smogą sudarančių medžiagų. Kai kurie teršalai gali būti ir pirminiai, ir antriniai.

Pagrindiniai pirminiai teršalai:

Taršos šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Taršos šaltinis – vieta, veiksmas ar veiksnys, dėl kurio į atmosferą išmetami teršalai. Taršos šaltinius galima skirstyti į antropogeninius (susijusius su žmogaus veikla) ir natūralius (gamtinius).

  • Antropogeniniai taršos šaltiniai
    • Kuro, atliekų deginimas. Į šią taršą įeina transporto išmetamosios dujos, gamybai bei šildymui panaudoto kuro dūmai.
    • Naftos gryninimas. Šio proceso metu į orą patenka įvairiausių medžiagų.
    • Tirpiklių garai iš dažų, aerozolių, pokosto ir panašiai.
    • Sąvartynuose susidarantis metanas. Jis netoksiškas, bet labai degus.
    • Karo ir kitokia pramonė.

Oro taršos reguliavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Tarptautiniu mastu Šiaurės Amerikoje ir Europoje oro tarša reguliuojama Jungtinių Tautų Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos, priimtos 1979 metais. Kitos iniciatyvos yra EANET Rytų Azijoje ir ASEAN susitarimas dėl tarpvalstybinio užterštumo smogu Pietryčių Azijoje.

Vikiteka