Vėjo energija

Vėjo jėgainės Neuenkirchene, Vokietijoje

Vėjo energija – vėjo kaip oro judėjimo energija. Apskaičiuota, kad 1-3 % Žemę pasiekiančios Saulės energijos virsta vėjo energija. Tai 50-100 kartų daugiau už energijos kiekį, fotosintezės dėka pereinantį į biomasės energiją. Didžioji dalis tos energijos pasireiškia aukštuosiuose oro sluoksniuose, kur nuolat pučia ~160 km/val. greičio vėjai. Galų gale vėjo energija dėl oro trinties virsta oro šiluma.

Vėjo energetika

Vėjo energetikoje vėjo energija verčiama į elektros energiją, panaudojant vėjo turbinas. Tai viena iš mažiausiai aplinkai kenkiančių energetikos šakų. Tačiau ir ji daro žalos aplinkai. Paukščiai (ypač reti plėšrieji paukščiai), šikšnosparniai yra numušami besisukančių vėjų jėgainių sraigtų. Ši problema ypač aktuali paukščių migracijos keliuose. Plėšrieji paukščiai, pastebėję jėgainių numuštus negyvus paukščius - t. y. maistą, lėtai leidžiasi, kol ir patys žūva nuo sraigtų. 2005 m. pasaulyje vėjo energija sudarė 1 proc. (arba 58 982 MW) visos pagaminamos elektros energijos. Pasinaudojant vėjo turbinomis, pagaminta elektra sudaro 23 proc. Danijos, 8 proc. Ispanijos ir 4,3 proc. Vokietijos elektros energijos. Pasaulyje pagaminamos vėjo energijos kiekis nuo 1999 m. iki 2005 m. išaugo keturis kartus.

Skirtingai nuo tradicinių elektros energijos gamybos būdų naudojant kietą, skystą, dujinį kurą, kuriam reikia didžiulių išlaidų, kad kuras būtų išgautas iš žemės gelmių, atvežtas iki elektrinių, sudegintas, pašalinti pelenai, išvalyti dūmai, įšildytas vanduo vandens aušyklose ir sumažintas atmosferos oro teršimas, vėjo elektrinėms tokių išlaidų nereikia. Tačiau dažnai klaidingai manoma, kad vėjas yra nieko nekainuojantis energetikos resursas, ir vėjo elektrinės pagaminta elektros energija taip pat nieko nekainuoja. Deja, vėjo elektrinės yra brangios. Brangus yra jų pastatymas ir prijungimas prie sisteminio elektros tinklo, apimantis žemės įsigijimą statybai, tvirtų kelių dirbamoje žemėje tiesimą, sunkių elementų transportavimą į statybos aikštelę, sudėtingus montavimo darbus, transformatorinių statybą, kabelinių linijų klojimą, prijungimą prie elektros tinklo, paleidimą ir derinimą ir t. t. Nepigi ir vėjo elektrinių eksploatacinė priežiūra, kuri privalo būti vykdoma pagal griežtus gamintojų nurodymus. Prikimštai elektronikos vėjo elektrinei prižiūrėti reikia specialiai paruoštų specialistų, sugebančių greitai rasti sutrikimų priežastį ir ją pašalinti.

Vėjo energijos panaudojimas

#	Šalis	2008	2009
-	Europos Sąjunga	65255	74767
1	Jungtinės Amerikos Valstijos	25170	35159
2	Vokietija	23903	25777
3	Kinija	12210	25104
4	Ispanija	16740	19149
5	Indija	9587	10925
6	Italija	3537	4850
7	Prancūzija	3426	4410
8	Jungtinė Karalystė	3288	4070
9	Portugalija	2862	3535
10	Danija	3164	3465
11	Kanada	2369	3319
12	Nyderlandai	2237	2229
13	Japonija	1880	2056
14	Australija	1494	1712
15	Švedija	1067	1560
16	Airija	1245	1260
17	Graikija	990	1087
18	Austrija	995	995
19	Turkija	433	801
20	Lenkija	472	725
21	Brazilija	339	606
22	Belgija	384	563
23	Meksika	85	520
24	Naujoji Zelandija	325	497
25	Taivanas	358	436
26	Norvegija	428	431
27	Egiptas	390	430
28	Pietų Korėja	278	348
29	Marokas	125	253
30	Vengrija	127	201
31	Čekija	150	192
32	Bulgarija	158	177
33	Čilė	20	168
34	Suomija	143	147
35	Estija	78	142
36	Kosta Rika	74	123
37	Ukraina	90	94
38	Iranas	82	91
39	Lietuva	54	91
	Viso pasaulio	121188	157899

Vėjo energetika Lietuvoje

Istorija

Vėjo elektrinių konstravimo darbais Lietuvoje buvo susidomėta praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Atsinaujinančios energijos šaltinių mokslinio tyrimo ir projektavimo - konstravimo biuras „Vėjas“, UAB „Vėjas“, UAB „Jėgainė“, Kauno technologijos universitetas bandė sukonstruoti lietuviškas 2; 4; 8; 20; 60 kW vėjo elektrines, tačiau visos pastangos baigėsi nesėkmingai. Sėkmingiausiai dirbo trijų vėjo elektrinių 16 kW bendrosios galios eksperimentinis kompleksas Palangos kopose, kuris šildė gelbėjimo stoties pastatą. AVEU tipo Astrachanės (Rusija) gamybos elektrinės buvo pastatytos siekiant atlikti eksperimentą ir išsiaiškinti, kaip pajūrio vėjų sąlygomis dirba vėjo elektrinių sparnai, pagaminti dykumų vandens keltuvams. Eksperimentas baigėsi nesėkme – audros metu visi sparnai buvo sulaužyti ir elektrines teko iš kopų pašalinti.

Pirmą vėjo energetikos Lietuvoje galimybių studiją 1993 m. paruošė Lietuvos energetikų mokslo ir technikos draugija po Lietuvos vyriausybinės delegacijos pažintinio vizito Vokietijos Šiaurės jūros pakrančių objektuose. Studija, kurioje meteorologinių stebėjimų pagrindu buvo apskaičiuoti energetiniai vėjo ištekliai, išanalizuotos gaminamų vėjo elektrinių konstrukcijos, paruošti pasiūlymai eksperimentinių vėjo elektrinių įsigijimui ir jų pastatymo vietoms, buvo pateikta tuometinei LR Pramonės ir prekybos ministerijai. Tačiau pasiūlymams eigos nebuvo duota ir vėjo energetika palikta likimo valiai.

Pirmosios elektrinės

2003 m. Skuode pastatyta ir įjungta į bendrąjį elektros tinklą iš Danijos perkelta 160 kW vėjo elektrinė. Ir nors ilgą laiką po pastatymo ji neveikė dėl techninių sutrikimų, tai buvo Lietuvos vėjo energetikos pradžia. Jau 2004 m. kovo 9 d. Kretingos rajone į Lietuvos energetikos sistemos elektros tinklą buvo įjungta Vydmantų parodomoji vėjo elektrinė. Tai buvo naujausios konstrukcijos Vokietijos kompanijos „ENERCON GmbH“ gamybos 600 kW vėjo elektrinė „E-40“, kurios atsiradimui pagrindą padėjo Kaišiadorių ir Magdeburgo vyskupijų bendradarbiavimas.

Parodomoji Vydmantų vėjo elektrinė buvo projektuojama ir statoma laikantis visų Europos Komisijos Energetikos ir energetikos tinklo agentūros rekomendacijų statant bet kurioje šalyje pirmąją vėjo elektrinę. Pagrindiniai reikalavimai buvo:

• 1. Pirmoji šalyje vėjo elektrinė turi būti pastatyta gerai matomoje ir lengvai prieinamoje aikštelėje, kad kiekvienas besidomintis pilietis galėtų prie jos prieiti ir apžiūrėti pačią elektrinę ir gretimą teritoriją. Iš informacinio stendo lankytojai turi gauti visą informaciją apie vėjo elektrinės techninius rodiklius ir jos reikšmę kovoje dėl CO2 išmetimo į atmosferą mažinimo, gauti informaciją apie vėjo elektrinės įjungimą į elektros tinklą ir apie žemėnaudą elektrinės sanitarinės zonos plotuose, apie sparnų sukimosi garso ir šešėlio poveikį žmogui ir paukščiams.
• 2. Energetikos sistemos elektros tinklo personalas turi turėti galimybę bet kada kontroliuoti vėjo elektrinės gaminamos elektros energijos kokybę, jos technologinių sutrikimų poveikį elektros tinklo stabilumui ir pačios vėjo elektrinės reakciją į sisteminio elektros tinklo sutrikimus.
• 3. Eksploatuojant pirmąją vėjo elektrinę turi būti iki galo išspręsti santykiai tarp vėjo elektrinės savininko ir Energetikos sistemos dispečerinių tarnybų, reguliuojant vėjo elektrinės galingumą bei distancinio stabdymo ir paleidimo juridinį statusą ir atsakomybę.
• 4. Vėjo elektrinės savininkas privalo vykdyti elektrinės darbo monitoringą ir teikti informaciją Respublikos mokslo, projektavimo ir valstybinėms įstaigoms duomenis, kurie reikalingi tolimesniems darbams plečiant vėjo elektrinių statybos apimtis.
• 5. Pirmosios vėjo elektrinės savininkai privalo dalyvauti edukacinėje programoje, supažindinant jaunimą (nuo darželinukų iki studentų) su „švariomis“ energijos gamybos technologijomis.

Visos šios Europos Komisijos Energetikos ir energetikos tinklo agentūros rekomendacijos buvo įvykdytos statant Vydmantų parodomąją vėjo elektrinę. Ši elektrinė be žymių sutrikimų išdirbo 20 500 val. ir pagamino 4,1 mln. kWh elektros energijos. Vidmantų vėjo elektrinės darbą stebėjo ir analizavo įvairios organizacijos. Nuolatinis jos darbo parametrų fiksavimas, analizė ir jos rezultatai leido padaryti neginčijamą išvadą – Lietuvos pajūrio vėjai ir teritorijos yra palankūs vėjo elektrinių statybai. Ši išvada yra nepaprastai svarbi gamintojams ir tiekėjams, bankams kreditoriams, investitoriams ir Energetikos sistemos planuotojams.

Jau pirmieji Vydmantų VE darbo rezultatai ir analizių išvados buvo panaudotos pirmojo Lietuvoje Vėjo elektrinių parko statybos pagrindimui, finansavimui, projektavimui bei statybai. 2006 m. spalio 11 d. į Lietuvos energetikos sistemos 110 kV perdavimo tinklo atkarpą Palanga – Šventoji buvo įjungta pirmoji iš 15 UAB „Vėjų spektras“ parko „E-70“ tipo vėjo elektrinių.

Lietuvoje veikia Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje pagamintos vėjo jėgainės.

Lietuvos vėjo elektrinės

2008 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė šios vėjo elektrinės (galia MW)

Elektrinė	Galia MW
Vėjo elektrinės iš viso	52 MW
prijungtos prie 110 kV perdavimo tinklo	46
UAB „Vėjų spektras“	30
Laukžemės vėjo elektrinė	16
prijungtos prie 0,4-10 kV skirstomųjų tinklų	5,545
Antakalniškių VE (R. Dumšaičio ĮI)	0,250
Anulyno VE (UAB Saulimaras)	0,250 (100+150kW)
Anužių vėjo elektrinė (UAB Energopliusas)	2,000
Lenkimų vėjo jėgainė NR. 1 (IĮ Vėtrūna)	0,250
Lenkimų vėjo jėgainė NR. 2 (A. Jakubausko Deimantina)	0,250
Pryšmančių VE (UAB Kuprijus)	0,800
Sedos VE (UAB Eglitana)	1,400
Skuodo VE (UAB Versupis)	0,160
Vydmantų VE (UAB Dalis gero)	0,630
Juragių VE (UAB Formula-Verner)	0,055
UAB Ritvida	0,245 (95+150 kW)

Nuorodos

• Straipsnis Vakarų Eksprese apie vėjo jėgainių plėtrą Vakarų Lietuvoje
• www.delfi.lt „S. Paulauskas: Lietuvą išgelbės ne nauja AE, o įdarbintas vėjas“ 2008-06-03

Vikiteka