Rapsų aliejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.

Rapsų aliejus – augalinis aliejus, gaminamas iš rapsų sėklų.

Rapsų aliejus yra vienas seniausiai naudojamų augalinių aliejų. Rapsai yra auginami kaip gyvulinis pašaras, augalinis aliejus žmonių mitybai ir biodyzelinas.

Daugiausia rapsai auginami yra Europos Sąjungoje, Kanadoje, JAV, Australijoje, Kinijoje ir Indijoje. Remiantis JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, 2000 m. rapsai buvo trečias populiariausias augalas pasaulyje aliejui spausti po sojų ir aliejinės palmės, ir taip pat antras pagal populiarumą baltymų šaltinis.

Rapsas

Sveikata[taisyti | redaguoti kodą]

Junginys Šeima  % nuo visumos
Oleino rūgštis ω-9 61 %
Linolo rūgštis ω-6 21 %
Alfa-linoleno rūgštis ω-3 11 % 9 %
Sočiųjų riebalų rūgštys 7 %
Palmitino rūgštis 4 %
Stearino rūgštis 2 %
Trans riebalai 0,4 %

Rapsų aliejuje yra mažiausiai sočiųjų riebalų iš visų aliejaus rūšių ir jis turi tiek omega-6, tiek omega-3 riebalų rūgščių santykiu 3:1.

Mitybos specialistai pripažįsta, kad rapsų aliejus turi geriausią riebalų rūgščių procentinę sudėtį. Unikali rapsų aliejaus riebalų rūgščių sudėtis išskiria jį iš kitų augalinių aliejų. JAV mokslininkų teigimu, žmogus su maistu turi gauti 1–2 g polinesočiųjų riebalų rūgščių per parą. Be to, su riebalais ir aliejumi organizmas gauna ir geriausiai įsisavina riebaluose tirpstančius natūralius vitaminus A, E, K, F ir D, kurių perteklius (priešingai nei sintetinių) nesikaupia organizme.[1][nepatikimas šaltinis?]Lietuvos gyventojai vartoja daug gyvulinių riebalų, todėl jų mityboje labai trūksta polinesočiųjų riebalų rūgščių, esančių kai kuriuose aliejuose. Labai svarbus jų tarpusavio santykis. Šią spragą galėtų užpildyti rafinuotas rapsų aliejus arba jo mišiniai su kitais aliejais.[2][nepatikimas šaltinis?]

Rapsų aliejaus vartojimas mažina mažo tankio lipoproteinų (MTL) kiekį ir cholesterolio lygį. O kaip nepakeičiamų riebalų rūgščių omega-3 šaltinis, yra siejamas su sumažėjusiu mirtingumu dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Moksliniai tyrimai parodė, kad moterys, kurių motinos naudojo rapsų aliejų nėštumo ir žindymo laikotarpiu, turi mažesnę tikimybę susirgti krūtų vėžiu nei tos, kurios naudojo kukurūzų aliejų.[3]

Mokslinės studijos parodė, kad jei vartotojai vartoja rapsų aliejų kepimui, tai gali stumtelėti omega-6 ir omega-3 santykį jų organizme link 3:1. Tai yra labai siektina. Žmonėms reikia omega-6, bet įprastai yra suvartojama per daug (amerikiečių rodiklis yra 10:1 ir didesnis). Bet kokios priemonės atsverti santykį omega-3 naudai yra pagirtinos.[4]

2011 m. rapsų aliejaus tyrimas atliktas su gyvūnais atskleidė, kad rapsų aliejus mažina gaubtinės žarnos auglio dydį ir tikimybę. Peršasi išvada, kad rapsų aliejaus kasdienis vartojimas gali apsaugoti nuo gaubtinės žarnos vėžio vystymosi. Gyvūnų tarpe tokio vėžio atvejų sumažėjo beveik trečdaliu.[5]

Rapsų aliejus yra pripažintas daugelio profesionalių sveikatos organizacijų, įskaitant Mitybos ir dietologijos akademiją (angl. Academy of Nutrition and Dietetics) bei Amerikos širdies asociaciją (American Heart Association).

Jungtinių Valstijų Maisto ir vaistų administracija (United States Food and Drug Administration) rapsų aliejų oficialiai pripažino sveiku dėl jame esančio didelio kiekio cholesterolį mažinančių riebalų.

Butelis rapsų aliejaus

Mitai[taisyti | redaguoti kodą]

Eruko rūgštis[taisyti | redaguoti kodą]

Rapsų aliejus yra vienas seniausiai naudojamų augalinių aliejų, bet istoriškai buvo naudojamas ribotais kiekiais dėl didelio kiekio eruko rūgšties. Techninis rapsų aliejus gali turėti iki 54 % eruko rūgšties.

Tuo tarpu maistinis rapsų aliejus yra spaustas iš selekciškai išvestų rapsų veislių, kuriose minėtos rūgšties visai nėra, arba yra nedidelis, sveikatai nepavojingas kiekis (iki 1 %). Jungtinių Valstijų Maisto ir vaistų administracija pripažino aliejų saugiu sveikatai. Įstatymais yra ribojamas eruko rūgšties kiekis iki 2 % JAV ir 5 % Europos Sąjungoje. Tokie maži eruko rūgšties kiekiai nedaro žalos net naujagimių organizmui.

GMO[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje auginti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) neleidžiama. Lietuvoje auginami ne genetiškai modifikuoti, o selekcijos būdu išvesti rapsai. Jie visiškai nekenksmingi žmogui. Selekcijos būdu eruko rūgštis buvo pakeista kita, žmogui naudinga oleino riebalų rūgštimi (~60 %), kuri taip garsina alyvuogių aliejų (78 %). Rapsų aliejus, kaip ir alyvuogių, dar vadinamas oleininiu (dėka šios riebalų rūgšties) ir yra vienas iš stabiliausių oksidacijai skystųjų aliejų.[6]

Rafinavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Rafinavimo metu pašalinamas nemalonus žaliojo aliejaus kvapas, skonis, agrochemikalai ir toksiški sunkieji metalai. Vėliau aliejus yra išbalinamas ir išdžiovinamas. Gaunamas aukštos kokybės produktas, atitinkantis visus maistiniam aliejui keliamus reikalavimus. Lietuvoje pagamintuose aliejuose nevartojami jokie sintetiniai priedai, apsaugantys juos nuo gedimo.[7][nepatikimas šaltinis?]

Laikymas[taisyti | redaguoti kodą]

Netinkamai laikant ir vartojant aliejų, labai reikalingos žmogaus organizmui polinesočiosios riebalų rūgštys oksiduojasi, todėl aliejų laikyti reikia sandariai uždarytą, tamsioje, vėsioje vietoje. Tokiomis sąlygomis jis gali būti laikomas iki metų.[8]

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje rapsų aliejus maistiniams tikslams pradėtas gaminti nuo 1986 m. Rapsų aliejus gaminamas iš rapsų Brassica napus, Brassica campestris, Brassica juncea, Brassica tourfortii rūšių.[9]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]