Vytenis Rimkus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vytenis Rimkus
Gimė: 1930 m. sausio 17 d. (84 metai)
Zatišių vienkiemyje prie Padubysio, Šiaulių raj.
Vaikai:

Rasa Daukšienė-Rimkutė

Veikla: dailininkas, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.

Vytenis Rimkus (g. 1930 m. sausio 17 d. Zatišių vienkiemyje prie Padubysio, Šiaulių raj.) – dailininkas, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė Šiaulių mokytojo ir visuomenės veikėjo Jaroslavo Rimkaus šeimoje. Mokėsi Bagdoniškio ir Bazilionų pradžios mokyklose, Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1946 m. kartu su tėvais ištremtas į Sibirą. Už dalyvavimą pasipriešinime prieš sovietinį režimą paskirta mirties bausmė, kuri vėliau pakeista į kalinimą Rešiotų lageriuose. Du dėdės buvo sušaudyti.

1958 m. grįžo į Lietuvą, dirbo šaltkalviu – dažytoju Šiaulių autobusų parke ir neakivaizdiniu būdu studijavo Leningrado Iljos Repino dailės institute, kurį 1966 m. baigė su pagyrimu. 1974 m. apgynė dailėtyros daktaro, 1977 m. – dailėtyros habilituoto daktaro disertacijas, 1988 m. suteiktas profesoriaus laipsnis.

Nuo 1974 m. skaito meno istorijos paskaitas Šiaulių universitete, vadovauja studentų ir magistrantų diplominiams darbams, yra doktorantūros komitetų narys visuose Lietuvos universitetuose, Dailės akademijoje, Meno ir kultūros institute.

Dailininko V. Rimkaus darbų yra muziejuose, privačiose kolekcijose. Paskelbė daugiau kaip 2000 publikacijų periodiniuose leidiniuose, enciklopedijose, yra 20 knygų dailėtyros ir visuomenės gyvenimo klausimais autorius. Padėjo atrinkti ir grąžinti į Lietuvą visuomenės veikėjų Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių dokumentinį turtą, jam paskatinus šios šeimos rūmai buvo padovanoti Šiaulių Aušros muziejui. Yra surinkęs gausią Šiaulių istorijos leidinių, periodinės spaudos, atvirukų kolekciją.

Aktyviai dalyvauja Dailininkų, Tautodailininkų, Mokslininkų sąjungų veikoje, Lietuvos kraštotyros draugijos, „Gintaro gimtinės“ mėnraščio redkolegijos narys.

Nuo 1993 m. Lietuvos centro sąjungos, nuo 2002 m. Liberalų ir centro sąjungos narys. 19901995 m. Šiaulių miesto tarybos deputatas, 19951997 m. ir 19972000 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys. Miesto kultūros, mokslo, švietimo visuomenei jis žinomas kaip iškili asmenybė, daranti reikšmingą poveikį miesto ir visos Lietuvos dvasiniam gyvenimui.

Už tautodailės populiarinimą paskirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija, 1995 m. Stasio Šalkauskio premija, 2003 m. Jono Basanavičiaus premija, 2005 m. Kultûros ministerijos premija. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr.82 suteiktas Garbės piliečio vardas.

Žmona Česlava – Regina, vaikai Rasa, Kęstutis, Janina.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Eilėraščių rinkinys „Jaunystės meilė ir kova“ (1993 m.).