Kurtuvėnų valsčius
55°50′š. pl. 23°03′r. ilg. / 55.83°š. pl. 23.05°r. ilg.
| Kurtuvėnų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1920 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Kurtuvėnai |
 Lietuva
| |
| Šiaulių apskritis (1920–1930) | |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Šiaulių apskritis (1947–1950) |
Kurtuvėnų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Kurtuvėnai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas po I pasaulinio karo. 1930 m. dalis valsčiaus teritorijos perduota Padubysio valsčiui, valsčius panaikintas, tačiau atkurtas 1947 m. lapkričio 6 d. iš dalies Padubysio valsčiaus. Galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šiaulių rajonui (5 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923[1] | 235 | 6436 | 1379 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
127 | 5 apylinkės [2] | |||
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[3] |
|---|---|
| Gilvyčiai | Gilvyčių apylinkė |
| Jadvygava | Jadvygavos apylinkė |
| Jonelaičiai | Jonelaičių apylinkė |
| Kurtuvėnai | Kurtuvėnų apylinkė |
| Vijurkai | Vijurkų apylinkė |
| Iš viso: | 5 apylinkės |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 6436 žmonės:[4]
- Lietuviai - 95,57% (6151);
- Žydai - 1,6% (103);
- Rusai - 1,26% (81);
- Lenkai - 0,89% (57);
- Vokiečiai - 0,34% (22);
- Latviai - 0,14% (9);
- Kiti - 0,2% (13).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1908 | Vainagiai | Antanas Mejeris, agronomas | 1979 |
| 1910 | Akšeliškė | Benediktas Babrauskas, rašytojas, poetas | 1968 |
| 1941 | Gervėnai | Vaclovas Bagdonavičius, filosofas | 2020 |
| 1948 | Mirskiškė | Adolfas Šleževičius, politikas | 2022 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 129
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 130
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys