Alaus rūšys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Alaus rūšys (kartais vadinamos alaus stiliais) – tai alaus klasifikacija pagal įvairius faktorius, tokius kaip spalva, skonis, stiprumas, sudėtinės dalys, gamybos būdas, kilmė ir pan.

Nors alus įvairiose pasaulio dalyse skirtingais būdais gaminamas jau tūkstančius metų, tačiau sistemiškas alaus klasifikavimas į rūšis laikytinas moderniu reiškiniu. Šiuolaikinis alaus rūšių skirstymas remiasi brito Michael Jackson 1977 m. publikuotu darbu The World Guide To Beer – tai buvo pirmasis mėginimas suklasifikuoti visas pasaulyje gaminamas alaus rūšis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Archeologinių tyrimų metu Mesopotamijos Uro mieste rasta molinė lentelė, datuojama 2050 m. pr. m. e., kurioje pateikiamas „geriausio“ alaus receptas. Iš šios lentelės galima spręsti, kad Mesopotamijoje buvo žinomos bent dvi skirtingos kokybės alaus rūšis. Asirijos pirklių molinių lentelių tyrimai rodo, kad maždaug po 500 metų hetitai jau skyrė apie 15 skirtingų alaus rūšių.

Alaus rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinės alaus rūšys:

Lager[taisyti | redaguoti kodą]

Apatinės fermentacijos alus.

Ale (Elis)[taisyti | redaguoti kodą]

Viršutinės fermentacijos alus.

Lambic[taisyti | redaguoti kodą]

Savaiminės fermentacijos alus.

Netradicinės technologijos[taisyti | redaguoti kodą]

Kartais alus gaminamas ne pagal tradicinę technologiją, o jas sumaišant arba išrandant naują. Tokiu būdu pagaminami hibridiniai alūs, kuriuos galima suskirstyti šitaip:

Alaus skirstymo pagrindai[taisyti | redaguoti kodą]

Skirstymas pagal faktorius[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kvapas – kvapą formuoja salyklas, apynių tipas ir stiprumas, alkoholio kiekis aluje, esteriai ir kitos aromatinės medžiagos (atsiradusius fermentacijos metu ar buvusios vandenyje)
  • Skonis – skonis priklauso nuo to, koks salyklas buvo naudojamas jam gaminti, nuo mielių, bei nuo kartumo stiprumo. Alaus kartumas matuojamas pagal International Bitterness Units skalę.
  • Išvaizda – pagrindiniai alaus išvaizdos elementai yra spalva, skaidrumas ir puta. Spalva paprastai priklauso nuo salyklo rūšies, kai kurių rūšių (pvz., vaisinių alaus rūšių) – nuo kitų priedų. Daugelis alaus rūšių yra skaidrios, tačiau kai kurios yra drumstos dėl aluje esančių mielių.
  • Pojūtis burnoje – daugiausiai priklauso nuo alaus tirštumo ir karbonizacijos (angliarūgštės kiekio aluje).
  • Stiprumas (alkoholio tūris)
  • Mielės – pagal panaudotas mieles alus skirstomas į 3 pagrindinius tipus – lager, ale ir lambic. Nuo mielių porūšio priklauso alaus skonis ir kvapas, stiprumas ir saldumas (skirtingos mielių rūšys skiriasi pagal cukraus fermentavimo gebėjimus ir išgyvena skirtingose alkoholio koncentracijose). Kai kurių alaus rūšių galutinė fermentacija vyksta butelyje, jau po alaus išpilstymo.
  • Grūdai – paprastai alaus gamybos pagrindas (t. y. fermentuojamų cukrų šaltinis) yra miežių salyklas. Alaus skonis priklauso nuo salyklo spalvos (t. y. jo išdžiovinimo laipsnio ir būdu). Daugeliui alaus rūšių (pvz., vokiškoms rūšims, gaminamoms laikantis 1516 m. alaus grynumo įstatymo) jokie kiti grūdai nenaudojami. Kai kurios rūšys gaminamos iš kitokių rūšių ir tai lemia skirtingą alaus skonį (pvz., kvietinis alus). Į pigias šviesiojo alaus rūšis dažnai dedama ryžių ir kukurūzų (tai atpigina alų ir daro jį šviesesnį).
  • Apyniai – jie suteikia alui kartumo, suteikia ypatingą skonį ir kvapą. Alaus rūšys skiriasi naudojamų apynių rūšimis bei dedamų apynių kiekiu.
  • Vanduo – daugelio aludarių laikomas svarbiausia alaus sudėtine dalimi. Vanduo ypač svarbus dviejų alaus rūšių gamyboje – pilsner (vanduo turi būti itin minkštas) ir pala ale (į vandenį dedama gipso).
  • Kiti priedai – į kai kurias rūšis (pvz., kriek, framboise) fermentacijos metu gali būti dedama uogų, vaisių ar žolelių. Į alų kartais dedama medaus ar kitų papildomų cukraus šaltinių. Kai kurie aludariai savo alų brandina statinėse, anksčiau naudotose burbonui arba kitiems stipriesiems alkoholiniams gėrimams brandinti.

Geografinis skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal vyraujančias alaus gamybos tradicijas ir gyventojų skonius, alaus rūšis galima skirstyti ir geografiškai, pagal šalis:

Alaus klasifikacija Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos teisės aktai (2002 m. gruodžio 11 d. Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 487) alų skirsto pagal stiprumą, spalvą, gamybos būdą ir žaliavas.

  • Pagal stiprumą:
    • Silpnasis alus – nuo 0,5 % iki 5,5 % alkoholio tūrio
    • Stiprusis alus – nuo 5,5 % iki 9,5 % alkoholio tūrio
    • Labai stiprus alus – daugiau nei 9,5 % alkoholio tūrio
  • Pagal spalvą:
    • šviesusis alus – ne didesnio kaip 1 sąlyginio jodo vieneto (15 EBC vnt) alus
    • pusšviesis alus – didesnio kaip 1 ir ne didesnio kaip 3,2 sąlyginio jodo vieneto (38 EBC vnt) alus
    • tamsusis alus – didesnio kaip 3,2 sąlyginio jodo vieneto (38 EBC vnt) alus
  • Pagal naudojamas žaliavas ir gamybos ypatumus:
    • Alus
    • Specialios technologijos alus
    • Kaimiškas alus

Šis įsakymas taip pat leidžia į išvirtą alų pilti iki 25 % tūrio vandens.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos Žemės ūkio ministro įsakymas dėl alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento patvirtinimo