Troba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Troba (žemaitiškai: truoba) – žemaičių gyvenamas namas.
Tradicinės žemaičių trobos masyvios, dažniausiai su dviem galais, kuriuose įrengtos patalpos. Vienas galas vadinamas prastąja troba, kurioje yra virtuvė ir geroji troba, o kitame gale paprastai būna 4 patalpos: alkieriukas, kamaraitė, priešinė ir lunginė. Trobos viduryje, tarp abiejų galų, yra atskira patalpa, kuri vadinama kaminu. Stogas dažniausiai keturšlaitis, seniau buvo dengiamas šiaudais ar skiedromis, vėliau, tarybiniais metais, uždengtos šiferiu.
|
|||||||||||||
