Žironda (departamentas)
| Žironda Gironde | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |||||||
| Valstybė |  Prancūzija
| ||||||
| Administracinis centras | Bordo | ||||||
| Kantonai | 33 | ||||||
| Gyventojų | 1 566 679 | ||||||
| Plotas | 10 000 km² | ||||||
| Tankumas | 157 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
ŽirondaVikiteka | ||||||
Žironda (pranc. La Gironde, ok. gaskonų dialektu Gironda, Sentonžo dialektu Jhirunde) – Prancūzijos departamentas šalies pietvakariuose, Naujosios Akvitanijos regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo estuariją. Administracinis centras – Bordo (Bordeaux).
Departamente 5 apskritys, 63 kantonai, 46 municipaliniai susivienijimai ir 542 komunos. Plotas – 10 000 km².
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, Gijenos ir Gaskonės provincijų dalyje. 1793–1795 m., kai Žirondos vardas asociavosi su parlamento žirondistais, vadinosi Bek Dambo vardu.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žirondos departamentas ribojasi su Landų, Lo ir Garonos, Dordonės ir Pajūrio Šaranto departamentais bei Atlanto vandenynu.
Pagrindinės upės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindiniai miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bordo (Bordeaux) – 230 000 gyventojų (1999 m.)
- Arkašonas (Arcachon) – 11 459 gyv.
- Blajė (Blaye) – 4 666 gyv.
- Lanžonas (Langon) – 6 168 gyv.
- Lespar-Medokas (Lesparre-Médoc) – 4 855 gyv.
- Liburnas (Libourne) – 22 457 gyv.
Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klimatas okeaninis, su švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Vidutinė sausio mėn. temperatūra 7 °C, liepos – 21 °C. 1985 m. sausio mėn. šaltis siekė 21 °C, 1968 m. Donezake užfiksuota 43,2 °C karščio. Kritulių sausio mėn. būna apie 100 mm, liepos mėn – apie 50 mm. 1956 m. vasario mėn. sniego danga siekė 90 cm.
Kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tradicinės departamento kalbos – oksitanų kalba (paplitęs Langedoko limuzenų dialektas) ir Langedoilio Sentonžo dialektas.
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinės ekonomikos šakos – turizmas, žemės ūkis, vynuogininkystė. Kraštą gamta padalijo į tris teritorijas:
- Pajūrio zona su kopomis, kurios pradėtos apželdinti XIX a., ir jachtų prieplaukomis, skirta vasaros poilsiui ir gyvulininkystei.
- Miškų zonoje svarbų vaidmenį vaidina ganyklos.
- Kairiajame Garonos krante nuo seno sodinamos vynuogės ir gaminamas vynas.
Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žirondos 125 km Atlanto pakrantėje įsikūrę kelios dešimtys vasaros poilsio bazių. Viena iš mėgiamų lankyti vietų – 3 km ilgio ir 500 m pločio Pila kopa (Dune du Pyla).
Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žirondos departamentui Prancūzijos senate atstovauja 5 senatoriai, Atstovų rūmuose – 11 deputatų. Generalinę tarybą sudaro 62 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.
Apskritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Apskritis | Gyventojų (1999) |
Plotas (km²) |
Tankumas | Kantonų | Savivaldybių |
|---|---|---|---|---|---|
| Blajė | 54.136 | 696 | 78 | 4 | 55 |
| Bordo | 979.262 | 4.397 | 223 | 33 | 157 |
| Lanžonas | 79.439 | 2.306 | 34 | 13 | 169 |
| Lespar-Medokas | 42.854 | 1.318 | 33 | 4 | 32 |
| Liburnas | 131.643 | 1.283 | 103 | 9 | 129 |
Žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žanas Anujis (Jean Anouilh), dramaturgas
- Seržas Lama (Serge Lama), dainininkas
- Monteskjė (Montesquieu), filosofas
- Fransua Moriakas (François Mauriac), rašytojas
- Morisas Ravelis (Maurice Ravel), kompozitorius
- Alenas Žiupė (Alain Juppé), politikas
- Noir Désir – roko grupė, kurią sukūrė Bertranas Kanta (Bertrand Cantat), pagarsėjęs Mari Trentinjan (Marie Trintignant) nužudymu.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Prancūzijos regionai ir departamentai
- Prefektūra
- Generalinė taryba Archyvuota kopija 2008-05-21 iš Wayback Machine projekto.
- Fotogalerija