Žemutinis Reinas

Žemutinis Reinas Bas-Rhin
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Prancūzija
Administracinis centras	Strasbūras
Kantonai	23
Gyventojų (2016)	1 125 559
Plotas	4 755 km²
Tankumas (2016)	237 žm./km²
Vikiteka	Žemutinis ReinasVikiteka

Žemutinis Reinas (pranc. Le Bas-Rhin) – Prancūzijos departamentas šalies šiaurės rytuose, Elzaso regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Administracinis centras – Strasbūras (Strasbourg).

Departamente 7 apskritys, 44 kantonai, 47 municipaliniai susivienijimai ir 526 komunos. Plotas – 4 755 km².

Istorija

Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais, Elzaso provincijos dalyje. 1793 m. prijungtos aneksuotos Drulingeno ir Sareverdeno kunigaikštystės. 1795 m. Širmekas prijungtas prie Vogėzų departamento. 1814 m. prarado visas rytų kranto teritorijas, o 1815 m. ir visas terotorijas į šiaurę nuo Lautero. 1871–1919 m. priklausė Vokietijai ir tik Versalio sutartimi buvo atkurtos jo ribos.

Geografija

Žemutinio Reino departamentas ribojasi su Aukštutinio Reino, Vogėzų, Mertos ir Mozelio, Mozelio departamentais ir Vokietija.

Vakaruose teritoriją riboja Vogėzų kalnai, pietuose – žemumos. Žemė rūgšti ir nederlinga, todėl nemažai jos užleista mišku. Aukštumose gerai dera vynuogės, Reino slėnyje – tabakas, apyniai, daržovės, vaisiai.

Pagrindiniai miestai

• Strasbūras (Strasbourg) – 272 800 gyventojų (2004 m.)
• Hagenau (Haguenau) – 32 242 gyv.
• Molsheimas (Molsheim) – 9 335 gyv.
• Saverna (Saverne) – 11 201 gyv.
• Selesta (Sélestat) – 17 179 gyv.
• Visemburgas (Wissembourg) – 8 170 gyv.

Klimatas

Klimatas tipiškas kontinentinis, su šaltomis žiemomis ir sausomis karštomis bei audringomis vasaromis. Vidutinė metinė temperatūra 10°C lygumose ir 7 °C aukštumose, amplitudė – iki 30 °C. Kritulių – 700 mm per metus.

• Šalčiausia diena: 1971 m. sausio 2 d.-23,2 °C
• Šalčiausi metai: 1956 m.
• Karščiausia diena: 2003 m. rugpjūčio 9 d. +38,5 °C
• Karščiausi metai: 2000 m.
• Daugiausia kritulių per 24 val.: 1978 m. gegužės 25 d. – 62,9 mm
• Sausiausi metai: 1949 m.
• Lietingiausi metai: 1987 m.

Kalba

Tradicinės departamento kalbos – prancūzų ir vokiečių kalba, oficiali – prancūzų.

Ekonomika

Pagrindinės ekonomikos šakos: žemės ūkis (199 298 ha), miško pramonė (172 010 ha). Vynuogininkystei (Appellation d'origine contrôlée) skirta 6038 ha žemių, ganykloms ir pievoms – 51 000 ha, dirbamos žemės – 11 540 ha.

Užimtumas:

• Žemės ūkis – 8 411, arba 2 %
• Amatai ir pramonė – 97 349, 24,2 %
• Viešasis sektorius – 23 928, 6 %
• Paslaugų sektorius – 271 984, 67,8 %
• Kiti darbai – 28 186
• Užimtumo lygis – 489 707, arba 58,2 %
  • vyrų – 66,4 %
  • moterų – 50,6 %
• Nedarbo lygis – 8,5 %

Įmonės

• Verslas – 11 358 įmonės:
  • Maisto produktų gamyba – 11 %
  • kita gamyba – 21 %
  • Statyba – 37 %
  • Paslaugos – 31 %
• Maisto pramonė – 584 įmonės su 15 884 darbuotojų
• Prekyba:
  • Hipermarketų – 15
  • Supermarketų – 117
  • Maisto prekų parduotuvių – 2278
  • Kitų parduotuvių – 5229
• Viešbučių – 3216 su 11 100 kambarių

Politika

Žemutinio Reino departamentui Prancūzijos senate atstovauja 5 senatoriai, Atstovų rūmuose – 9 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 56 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.

Apskritys

Apskritis	Gyventojų (1999)	Plotas (km²)	Tankumas	Kantonų	Savivaldybių
Strasbūras (miestas)	264.115	78	3.375	10	1
Strasbūras (apylinkės)	264.424	684	386	8	104
Hagenau	120.445	666	181	3	56
Molsheimas	89.604	745	120	5	69
Saverna	88.251	1.003	88	6	127
Selesta	134.907	981	138	7	101
Visemburgas	64.374	598	108	5	68

Nuorodos

• Prancūzijos regionai ir departamentai
• Prefektūra
• Generalinė taryba^{[neveikianti nuoroda]}
• Miestai ir miesteliai
• Vynai ir receptai