Vsevolodas Šenbergas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Valdemaras Jonas Vsevolodas Šenbergas
Gimė 1895 m. rugpjūčio 25 d.
Gardinas, Rusijos imperija
Mirė 1985 m. sausio 2 d. (89 metai)
Klyvlendas, JAV
Palaidotas (-a) „Visų sielų“ kapinės, Klyvlendas, JAV

Vsevolodas Šenbergas (Valdemaras Jonas Vsevolodas Šenbergas; 1898 m. rugpjūčio 25 d. Gardine – 1985 m. sausio 2 d. Klivlende) – Lietuvos karo lakūnas, aviacijos pulkininkas leitenantas (1940 m.), aviakonstruktorius, skautų veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Kauno, Maskvos gimnazijose. 1918 m. baigęs Sankt Peterburgo VI gimnaziją, įstojo į Rygos politechnikos institutą, bet bolševikams puolant Rygą, sugrįžo į Lietuvą ir stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. gruodžio 16 d. baigė Karo aviacijos mokyklą (instruktorius – Fricas Šulcas), suteiktas leitenanto laipsnis. Buvo vienu pirmųjų karininkų, įgijusių karo lakūno vardą (1921 m. liepos 1 d.). 1919–1920 m. dalyvavo Nepriklausomybės kovose su Lenkijos kariuomene, atliko 18 kovinių skrydžių.

1922 m. gegužės mėn. baigė aukštojo pilotažo kursus.

1921 m. kovo 1 d. įkūrus Antrają oro eskadrilę, paskirtas jos vadu. 1927 m. suteiktas kapitono laipsnis. Eskadrilei vadovavo iki 1934 m., po to kurį laiką ėjo Karo aviacijos viršininko, Karo aerodromo komendanto, nuo 1935 m. – Karo aviacijos techninės dalies vedėjo pareigas. 1940 m. gegužės 21 d., pačiam prašant, išėjo į atsargą.

Tiek gyvendamas Lietuvoje, tiek ir JAV spaudoje skelbė straipsnius aviacijos tematika.

V. Šenbergas – vienas pirmųjų aviacijos konstruktorių. 1921-22 m., kai Pirmosios eskadrilės vadas leitenantas Jurgis Dobkevičius kūrė savo pirmąjį lėktuvą Dobi-I, Antrosios eskadrilės vadas leitenantas Vsevolodas Šenbergas paruošė savo sportinio lėktuvo brėžinius. Medinės konstrukcijos drobe aptrauktas sportinis aukštasparnis monoplanas, gavęs indeksą Š-1, buvo pastatytas Karo aviacijos dirbtuvėse. Trūkstant lėšų aviaciniam varikliui įsigyti lėktuvui buvo panaudotas motociklo „Exelsior“ 15 AG galios variklis, sumontuotas viršutinėje liemens dalyje. 1922 m. pradžioje traukiant automobiliu buvo išbandytas planeris, kuris nepakilo į orą. Sumontavus variklį lėktuvas toliau nebuvo bandomas ir niekada nepakilo į orą.

V. Šenbergo iniciatyva Kaune buvo pagamintas pirmasis Lietuvoje greitasis laivas, skuteris. 1923 metais, pagal Šenbergo brėžinius, grupė karo aviacijos lakūnų pastatė plūduro tipo laivo korpusą. Laivo gale buvo sumontuotas 200 AG vokiškas aviacinis variklis, sukęs propelerį. Skuteris išvystydavo keliasdešimties kilometrų per valandą greitį. Jis buvo lakūnų naudojamas sportiniams tikslams Nemuno juostoje.

V. Šenbergas – vienas Lietuvos skautijos kūrėjų. 1915 m. Maskvoje įstojo į skautų organizaciją. 1917 m. Sankt Peterburgo garbės skautas, 1918 m. Rusijos vyriausias skautų štabo narys, draugovių organizatorius, vyresnysis skautininkas. 1918 m. Sankt Peterburge su dr. Jurgiu Alekna įkūrė skautams Lietuvoje organizuoti pagalbos draugiją, Vyriausią skautų štabą. 1919–1925 m. buvo Kauno tuntininkas, o 1924 m. išrinktas vyresniuoju skautininku. Pasitraukęs į Vakarus ir Vokietijoje aktyviai dalyvavo lietuvių skautų veikloje. Apdovanotas „Gedimino Vilko“ ir „Lelijos“ ordinais bei latvių ir danų skautų ordinais ir medaliais. 1921 m. pirmosios skautų vadovų stovyklos Karmėlavoje organizatorius ir vadovas. 1924 m. tarptautinio skautų sąskrydyje Danijoje lietuvių skautų draugovės vadovas, atstovas tarptautinėse konferencijoje, I ir II Tautinės skautų stovyklos vadovas, Palangos sąskrydžio stovyklos viršininkas. 1948 m. dalyvavo IIl Tautinėje skautų stovykloje Mittenwalde. 1949–1951 m. Vokietijos lietuvių skautų rajono vadovas. 1951 m. tarptautinio sąskrydyje Austrijoje vadovavo lietuvių skautams. 1952–1956 m. buvo Lietuvių skautų sąjungos Amerikos vidurio rajono vadovas. Klyvlendo Pilėnų tunto skautų rėmėjas. Lietuvių skautų sąjungos garbės skautininkas, skautų spaudos bendradarbis.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, gyveno Augsburge. Emigravęs į JAV, nuo 1951 m. gyveno Klivlende, dirbo gamyklose. Aktyviai dalyvavo Lietuvių bendruomenės, skautų ir LKVS „Ramovė“ veikloje.

Mirė 1985 m. sausio 2 d. Klivlende. Palaidotas „Visų sielų“ kapinėse.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]