Pereiti prie turinio

Voveraičiai

Koordinatės: 55°55′52″š. pl. 21°20′28″r. ilg. / 55.931°š. pl. 21.341°r. ilg. / 55.931; 21.341 (Voveraičiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie kaimą Tauragės rajone žr. Voveraičiai (Tauragė).
Voveraičiai
{{#if:280
Senosios kaimo kapinės – Markapiai
Voveraičiai
Voveraičiai
55°55′52″š. pl. 21°20′28″r. ilg. / 55.931°š. pl. 21.341°r. ilg. / 55.931; 21.341 (Voveraičiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingos seniūnija
Gyventojų (2021) 26
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Vóveraičiai
Kilmininkas: Vóveraičių
Naudininkas: Vóveraičiams
Galininkas: Vóveraičius
Įnagininkas: Vóveraičiais
Vietininkas: Vóveraičiuose

Voveraičiai – kaimas centrinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 8 km į šiaurės rytus nuo Kretingos, abipus kelio Voveraičiai-Šukė ir Pilsupio upelio.

Miškelis, kuriame išliko senovės žemdirbystės laukų krūsnys

Kaimo pavadinimas – asmenvardinis vietovardis, kilęs iš asmenvardžio Voverys.

Senovės laukus ženklinančios akmenų krūsnys liudija, kad kaimo žemėje žmonės gyveno ir vertėsi žemdirbyste nuo I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios. Vėliau vietovė buvusi apleista, valakų reformos metu paversta Klibių kaimo bendro naudojimo ganyklomis, kurios apaugo mišku.

Įsisavinant plėšinines Klibių kaimo žemes, XVII a. pabaigoje – XVIII a. pirmoje pusėje jose atsirado Voverių užusienis, t. y. vienkieminė gyvenvietė, esanti bendro naudojimo žemėje. Pirmąkart Kretingos valsčiaus inventoriuje jis paminėtas 1769 m.,[2] nuo 1771 m. vadinamas Voveraičiais.

1771 m. gyveno 6 valstiečių šeimų, kurios iš Kretingos dvaro nuomavo 10 valakų dirbamos žemės.[3] 1827 m. Kretingos parapijos Voveraičių kaime buvo 4 katalikų namai,[4] 1846 m. – 14 dūmų,[5] o 1857 m. – 6 katalikų kiemai.[6] Baudžiavą panaikinus, 1870 m. Kretingos dvarininkui Nikolajui Zubovui išperkamuosius žemės mokesčius mokėjo 9 kaimo valstiečiai.[7]

1920 m. kaime gyveno 10 katalikų šeimų,[8] 1923 m. buvo 10 ūkių,[9] kurie Lietuvos žemės reformos metu išskirstyti į vienkieminius ūkius.

1932 m. kaimo žemių pietinių pakraščiu nutiestas Telšių–Kretingos geležinkelis, įrengta Voveraičių geležinkelio stotelė.

Po II pasaulinio karo apylinkės miškuose veikė Kardo rinktinės partizanai, o Aukštkalvių miške buvo Širvydo kuopos partizanų būstinė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1769 m. Klibių laukininkija, Kurmaičių vaitija, Kretingos valsčius
1771 m. – XVIII a. pab. Klibių laukininkija, Kurmaičių vaitija, Kretingos grafystė
18611915 m. Kurmaičių seniūnija, Kretingos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
19151918 m. Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19191940, 19411944 m. Klibių seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Klibių apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19501953 m. Klibių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19531959 m. Klibių apylinkė, Kretingos rajonas
19591988 m. Kurmaičių apylinkė, Kretingos rajonas
19881995 m. Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Klibių seniūnaitija, Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė
Demografinė raida tarp 1857 m. ir 2021 m.
1857 m. 1902 m.[10] 1923 m.sur.[11] 1959 m.sur.[12] 1970 m.sur.[12] 1979 m.sur.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.[17]
41 54 63 63 80 64 34 41 12 26
Koplytėlė medyje su Rūpintojėlio skulptūra

Kultūros paveldas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius. – B. A1741
  3. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. SA, b. 19548. – L. 107v–108
  4. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius. – F. 39, b. 107. – L. 23
  5. M. Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem polożonego. – Wilno, 1846. – S. 184
  6. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius. – F. 39, b. 93. – L. 48–48v
  7. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. -F. 16, b. 5. – P. 81
  8. Lietuvos mokslų akademijos Rankraščių skyrius. – F. 39, b. 177. – L. 63–64
  9. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 115
  10. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  11. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  12. 12,0 12,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  18. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė
  19. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su skulptūra
  20. Kultūros vertybių registras: Stogastulpis

Aplinkinės gyvenvietės

Tūbausiai – 3 km Sungailai Ruginiai – 3 km
Traidžiai – 2 km
Kurmaičiai – 4,5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Šatilgalis – 8 km
Klibiai – 2,5 km
KRETINGA – 8 km
Daktarai – 3 km Rubuliai – 5 km