Voveraičių senosios kapinės

Koordinatės: 55°56′17″š. pl. 21°20′07″r. ilg. / 55.938194°š. pl. 21.335358°r. ilg. / 55.938194; 21.335358
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Voveraičių senosios kapinės

Kapinių vaizdas iš rytų pusės
Voveraičių senosios kapinės
Voveraičių senosios kapinės
Koordinatės
55°56′17″š. pl. 21°20′07″r. ilg. / 55.938194°š. pl. 21.335358°r. ilg. / 55.938194; 21.335358
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Kretingos seniūnija
Plotas 0,59 ha
Naudotas XVII a. - XX a. pr.
Žvalgytas 1959, 1991, 1995 m.

Voveraičių senosios kapinės, vadinamos Kapeliais, Maro kapeliais (Markapiais), Senkapiais, – neveikiančios kapinės centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Voveraičiuose (Kretingos seniūnija), 0,2 km į vakarus nuo kelio  2315  VoveraičiaiŠukė , dešiniajame Pilsupio krante.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinėms priskirta teritorija stačiakampio plano, pailga šiaurės vakarų - pietryčių kryptimi, nuo 76 m (pietų pusėje) iki 89 m (šiaurės pusėje) ilgio ir nuo 50 m (rytų pusėje) iki 62 m (vakarų pusėje) pločio.[1] Šiaurinė, centrinė ir pietvakarinė jos dalys dirvonuoja, o likusi apaugusi spygliuočių (eglių) mišku.

Šiaurės rytinėje dalyje yra kalvelė, vadinama Kapeliais, Maro kapeliais (Markapiais). Ji ovalo plano, pailga rytų – vakarų kryptimi, 25 x 20 m dydžio,[2] apaugusi medžiais. Kalvelės pietiniame šlaite arčiau papėdės stovi koplytėlė, o į vakarus nuo jos – monumentalus kryžius.

Teritorijos plotas – 0,59 ha.

Koplytėlė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medinė, stačiakampė stačiasienė, vienkamarė, atvira iš priekio, su triišlaičiu stogeliu, virš kurio kyla kaltinis ornamentuotas kryželis.

Viduje stovi medinė, polichromuota Švč. Mergelės Marijos Širdies skulptūra.

Voveraičių senosios kapinės 1992 metais. Vaizdas iš pietų pusės

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos XVII a. antroje pusėje, veikė iki XVIII a. pabaigos. Jose laidoti Voverių, vėliau - Voveraičių, kaimo gyventojai. Po 1795 m. pradėjus mirusiuosius vežti į Kretingos parapijos kapines, senosiose kapinaitėse nuo XIX a. iki XX a. 2 dešimtmečio be kunigo buvo pakasami nekrikštyti mirę kūdikiai, savižudžiai, šiltinės ir kitų ligų epidemijų aukos.[3]

Seniau kapinėse stovėjo keli monumentalūs mediniai kryžiai, o priešais juos - koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos Širdies skulptūra, daryta XIX a. pab. (autorius nenustatytas). Jiems sunykus, žemės savininkas Steponas Pormalis 1936 m. pastatė naują koplytėlę, į kurią perkėlė skulptūrą,[4] o abipus koplytėlės – porą ąžuolinių kryžių. Koplytėlė su skulptūra 1971 m. paskelbta vietinės reikšmės dailės paminklu (unikalus kodas 9568).[5]

Švč. Mergelės Marijos Širdies skulptūrai priskiriama stebuklinga galia. Prie jos žmonės rinkdavosi pasimelsti, susirgę darė įžadus, nelaimei atsitikus prašė užtarimo. Per gegužines pamaldas visas kaimas rinkdavosi prie koplytėlės ir giedojo Visų šventųjų litaniją.

Tarpukariu į vakarus nuo Maro kapelių naujakurių statyboms buvo kasamas žvyras. Žvyrduobėse buvo randama žmonių kaulų ir įvairių įkapių.[6]

Prie kapinių seniau vaidendavosi. Iš jų išeidavusios ir laukuose klaidžiodavusios ugnelės (mirusiųjų vėlės).

Kapines kaip kultūros paveldo objektą 1935 m. išaiškino Kretingos kraštotyros draugija. 1956 m. jas žvalgė kraštotyrininkas, fotografas Vladas Šaulys, 1959 m. – muziejininkas Juozas Mickevičius, 1992 m. – Julius Kanarskas (Kretingos muziejus), 1995 m. – Kultūros paveldo centras (istorikės Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė). 1974 m. kartografavo Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. – Visasąjunginio žemės ūkio aerofotografinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas.

Saugotinas kultūros paveldo objektas, turintis archeologinį ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai.) – Kaunas, Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983, l. 96, 112
  2. Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų bei saugotinų objektų katalogas. – Vilnius, Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976 m.
  3. Julius Kanarskas. Voveraičių kaimo kapinės (Kretingos apyl. ir raj.). 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 257. – L. 5-8
  4. Kretingos rajono mažosios liaudies architektūros ir dailės paminklai. 1963-1977 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 17. – L. 167, eil. nr. 285
  5. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 671
    Koplytėlė su skulptūra „Švč. Mergelės Marijos Širdis“ - Kultūros vertybių registras Archyvuota kopija 2020-06-06 iš Wayback Machine projekto.
  6. Kurmaičių apylinkės archeologinių paminklų pasai. 1959 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 12. – L. 232v