Voveraičių senovės žemdirbystės vieta

Koordinatės: 55°56′30″š. pl. 21°20′51″r. ilg. / 55.941768°š. pl. 21.34759°r. ilg. / 55.941768; 21.34759
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Voveraičių senovės žemdirbystės vieta

Miškelis, kuriame išliko senovės žemdirbystės laukų krūsnys
Voveraičių senovės žemdirbystės vieta
Voveraičių senovės žemdirbystės vieta
Koordinatės
55°56′30″š. pl. 21°20′51″r. ilg. / 55.941768°š. pl. 21.34759°r. ilg. / 55.941768; 21.34759
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Kretingos seniūnija
Plotas 2,59 ha
Naudotas I tūkstantmetis - XVI a.
Žvalgytas 1939, 1940, 1959, 1984, 2002 m.
Registro Nr. 28714 /A1827; AV528/

Voveraičių senovės žemdirbystės vieta (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas 28714; senas registro kodas A1827; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV528) – senovės žemdirbystės vieta centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Voveraičių kaime (Kretingos seniūnija), 1,95 km į šiaurės rytus nuo kelių Kretinga – Salantai ir Šukė – Voveraičiai sankryžos, Pilsupio dešiniajame krante.

Senovės žemdirbystės vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukštuma, apaugusi pušynu ir lapuočiais medžiais. Rytinėje dalyje išliko 10 akmenų krūsnių, o vakariniame pakraštyje – akmenų pylimas. Krūsnys labai suplokštėjusios, apardytos, 2–5 m skersmens, 0,1–0,2 m aukščio, pylimas – 100 m ilgio, 2,5–3 m pločio, 0,2 m aukščio.[1]

Teritorijos plotas – 2,59 ha.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvusiose bendrosiose kaimo ganyklose yra buvę daugiau kaip 100 akmenų krūsnių. Po Lietuvos žemės reformos ganyklos atiteko Stepui Pabrėžai, kuris 1938 m. įdirbdamas plėšininę žemę, didžiąją dalį krūsnių nuardė, jas ardydamas rado anglių, pelenų, keramikos šukių.[2]

1939 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1940 m. – Pranas Baleniūnas, 1959 m. – Juozas Mickevičius, 1984 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (turimų vadovas Romas Olišauskas), 2002 m. – Vilniaus universiteto ir Kretingos muziejaus archeologinė ekspedicija (tyrimų vadovas Algimantas Merkevičius). 1976 m. kartografavo Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. – Visasąjunginio žemės ūkio aerofotografinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 2003 m. – Kultūros paveldo centras.

19721984 m. – vietinės reikšmė archeologijos paminklas (Voveraičių pilkapiai, vad. Akmenų krūsnimis, AV528),[3], 2004 m. įrašyta į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A1827),[4] 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Julius Kanarskas, Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė. Senųjų žemdirbystės laukš Skuodo ir Kretingos rajonuose archeologiniai žvalgymai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais. – Vilnius, 2003. – P. 280
  2. [http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Voverai�?ių_km.&valsc=Kretingos_vals.&byla=18&id=6979 Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 18. – L. 232–237] Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973
  4. Valstybės žinios – 2004, balandžio 1. – Nr. 48. – P. 8
  5. Kultūros vertybių registras: Voveraičių senovės žemdirbystės vieta